Gvinjos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Gvinėja – ekonomiškai silpna valstybė. 2001 BVP sudarė 3,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 14,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 394 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 1960 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola – 3,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2000).
https://s.vle.lt/diagramos/182.html
Pramonė
Pramonės svarbiausia šaka – kasyba; ji sukuria 17 % BVP (2001). Gvinėjos vakarinėje ir vidurinėje dalyje kasama boksitas (ištekliai 25 mlrd. tonų), pietuose (netoli Nimbos kalno) – geležies rūda, į šiaurę nuo Nimbos kalno – deimantai (491 000 karatų, 2002), Gvinėjos rytuose – auksas (16 666 kilogramai, 2002) bei mangano ir vario rūdos. Pagal boksito gavybą Gvinėja užima antrąją vietą pasaulyje po Australijos (17,5 mln. tonų, 2002); gavybos didžiausi centrai – Sangarédi, Kindia‑Débélé, Fria‑Kimbo. Auksas kasamas Leto (Gvinėjos pietryčiuose) ir Koronko (netoli Siguiri), deimantai – Banankoro (į pietus nuo Kankano) ir Diani (į pietryčius nuo Kankano, prie Dramblio Kaulo Kranto sienos) apylinkėse. 2001 pagaminta 791 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Apie 55 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės, apie 45 % – šiluminės elektrinės. Apdirbamoji pramonė menka; svarbiausios šakos – maisto, tekstilės, avalynės, statybinių medžiagų pramonė, medienos apdirbimas.
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė užima apie 3,6 %, pievos ir ganyklos – apie 22 % Gvinėjos teritorijos. Daugiausia ariamosios žemės yra Gvinėjos pietryčiuose. Auginama maniokai, ryžiai, tikrieji bananai ir plantanai, kukurūzai, sorgai, dioskorėjos, eksportui – cukranendrės, kavamedžiai, arachiai, bananai, ananasai, vilnamedžiai, alyvpalmės. Gvinėjos augalininkystės produkcija – 1 lentelėje. Galvijai, avys, ožkos veisiama daugiausia Fouta Djallono kalnų regione. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje.
1
2
3
Žvejyba; 2000 sugauta 91 500 tonų žuvų.
Turizmas
Sala krioklys Labé apylinkėse
2000 Gvinėją aplankė apie 32 600 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 12 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Prancūzijos (23 % visų turistų), Siera Leonės (9 %), Senegalo (8 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (8 %).
Transportas ir ryšiai
Geležinkelių yra 1115 kilometrų (2002). Svarbiausias geležinkelis – Konakris–Kankanas (662 kilometrai); Sangarédi–Boké–Kamsaro, Konakrio–Kindijos, Konakrio–Frijos geležinkeliais pervežamas boksitas. Automobilių kelių yra 21 215 kilometrų, iš jų su kieta danga 1959 kilometrai (1999). Tarptautinis oro uostas Konakryje. Jūrų svarbiausi uostai: Kamsaras (išvežamas boksitas) ir Konakris. 2001 buvo įregistruoti 33 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 11 400 bruto tonų.
Bankai
Gvinėjos centrinis bankas – Gvinėjos Respublikos centrinis bankas (Banque Centrale de la République de Guinée, įkurtas 1960, būstinė Konakryje). 2004 veikė 7 komerciniai bankai (visi Konakryje; dauguma privatūs), iš jų didžiausias – BICIGUI (Banque Internationale pour le Commerce et l’Industrie de la Guinée, įkurtas 1985), pirmasis privatus – Banque Islamique de Guinée (įkurtas 1983). Gvinėjos piniginis vienetas – Gvinėjos frankas, lygus 100 santimų, įvestas 1986 vietoj silio.
Užsienio prekyba
Gvinėjos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 eksportuota prekių už 522,4 mln., importuota už 612,4 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia boksitas, auksas, deimantai, maisto produktai, importuojama – nafta ir jos produktai, transporto įranga, tekstilės gaminiai. Gvinėjos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Gvinėjos BVP struktūra (2001)
2271
-Gvinėjos pramonė; -Gvinėjos žemės ūkis; -turizmas Gvinėjoje; -Gvinėjos transportas; -Gvinėjos bankai; -Gvinėjos užsienio prekyba
Gvinėjos konstitucinė santvarka
Gvinėjos partijos ir profsąjungos
Gvinėjos ginkluotosios pajėgos