gynýba, procesinė veikla, kai asmuo ginamas nuo pareikšto kaltinimo, siekiant išvengti neteisėto ar per griežto nuosprendžio, nekalto asmens nuteisimo.
Gynybos reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje teisę į gynybą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam numato Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992), Baudžiamojo proceso kodeksas (2002, įsigaliojo 2003), kiti teisės aktai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teismas privalo garantuoti kaltinamajam galimybę įstatymo nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir užtikrinti jo asmeninių bei turtinių teisių apsaugą. Garantuojama galimybė kaltinamajam įrodyti savo nekaltumą arba pateikti kaltę švelninančias aplinkybes.
Teisė į gynybą
Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta kaltinamojo teisė naudotis gynėjo (advokato) paslaugomis. Įtariamojo arba kaltinamojo prašymu gynėjui leidžiama dalyvauti byloje nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. Dėl prašymo turėti gynėją arba atsisakymo surašomas protokolas. Tas pats gynėjas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Gynėjas byloje kviečiamas arba paskiriamas. Jį kviečia įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, jų atstovas arba kiti asmenys, kuriems tai pavesta. Gynėjas skiriamas, kai kaltinamasis suimtas ir norėtų turėti gynėją, bet artimieji tuo nepasirūpino. Gynėjas skiriamas ir tais atvejais, kai jo dalyvavimas byloje būtinas: įtariamasis ar kaltinamasis yra nepilnametis, asmuo turi fizinių ar psichinių trūkumų (neregys, nebylys, kurčiasis), nemoka kalbos, kuria vyksta procesas, asmeniui gali būti skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir kita. Įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, bet neatimama teisė vėliau vėl jį turėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (2000, nauja redakcija 2014) numatyta valstybės lengvata paskirti gynėją asmenims, dėl turtinės padėties negalintiems tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Lengvata gali būti taikoma bet kurioje proceso stadijoje.
Gynėjo teisės, pareigos
Gynėjo teisės: susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu, dalyvauti įtariamojo apklausose, matytis su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju be pašaliečių, dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose, savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, ir kitos.
Gynėjo pareigos: panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą, saugoti profesinę paslaptį, neatsisakyti ginti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apsiėmė ginti (išskyrus tam tikrus atvejus), nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių.
gynėjas