gynybos politika

gynýbos poltika (Lietuvoje), sudėtinė nacionalinio saugumo politikos dalis.

Gynybos politikos tikslas

Lietuvos gynybos politikos tikslas – plėtoti (formuoti) Lietuvai palankią tarptautinę saugumo aplinką (prisidedant prie tarptautinio stabilumo ir taikos) ir sukurti tokį valstybės gynybinį pajėgumą, kuris užtikrintų tiek atgrasymą nuo ginkluoto užpuolimo, tiek ir patikimą gynybą ginkluotos agresijos atveju.

Lietuvos gynybos politikos principai

Lietuvos Respublikos gynybos politikos principai yra šie: 1) Lietuvos gynyba visuotinė ir besąlyginė; gynybos visuotinumas reiškia, kad Lietuvą ginklu gins šalies ir NATO sąjungininkų ginkluotosios pajėgos, kad gynybai bus panaudoti visi valstybės ištekliai, o kiekvienas pilietis ir tauta priešinsis tarptautinės teisės leidžiamais būdais; Lietuvos gynyba nėra saistoma jokių sąlygų ir niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę (suverenitetas), teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucija); 2) Lietuvos saugumas grindžiamas savarankiška ir kolektyvine gynyba; Lietuva privalo plėtoti karinius pajėgumus savarankiškai krašto gynybai ir bendriems kolektyvinės gynybos veiksmams su NATO sąjungininkais ginant Lietuvą ir bet kurią kitą NATO valstybę; kartu narystė NATO garantuoja, kad Lietuva, jei ji bus užpulta, bus ginama likusių NATO valstybių karinėmis pajėgomis; 3) NATO narių saugumas yra nedalomas; Lietuvos gynybos politika grindžiama principu, kad grėsmė vienos Aljanso narės saugumui – grėsmė viso Aljanso saugumui; Sąjungininkai prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo, o Lietuva pasirengusi solidariai vykdyti įsipareigojimus Sąjungininkams; 4) visapusiškas požiūris į saugumą; atsižvelgiant į besikeičiantį grėsmių pobūdį (hibridinis karas), sėkmingas karinių priemonių naudojimas yra būtina, bet nepakankama šalies saugumo sąlyga; karinių ir civilinių pajėgumų sąveika, glaudus Lietuvos ginkluotųjų pajėgų ir kitų valstybės institucijų bendradarbiavimas yra kertinis Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinantis veiksnys.

Gynybos politikos prioritetai

Įgyvendinant Lietuvos gynybos politiką, siekiama užtikrinti saugią išorės aplinką, užkirsti kelią rizikos veiksniams ir grėsmėms, o nepavykus to padaryti – būti pasirengus tinkamai juos atremti. Šiems siekiams įgyvendinti suformuluoti gynybos politikos prioritetai: 1) NATO kolektyvinės gynybos stiprinimas; stiprus ir vieningas Aljansas, gebantis užtikrinti jam priklausančių valstybių saugumą ir gynybą, yra esminis saugios Lietuvos Respublikos išorės aplinkos garantas, todėl Lietuva skatina ir remia NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos pajėgumų plėtrą bei NATO sprendimus dėl ilgalaikio ir svaraus NATO valstybių karinių pajėgumų dislokavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir regione; 2) vieninga ir solidari Europos Sąjunga; ji, veiksmingai ginanti savo valstybių narių interesus, aktyviai dalyvaujanti atsakant į nekarinio pobūdžio grėsmės ir prisidedanti prie tarptautinio saugumo ir stabilumo, yra svarbus Lietuvos Respublikos saugumo užtikrinimo veiksnys; 3) dvišalių ir daugiašalių santykių stiprinimas; Lietuva siekia stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su kaimyninėmis šalimis, strateginiais partneriais, NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkais; 4) dalyvavimas stiprinant tarptautinį saugumą ir stabilumą; Lietuva prisideda prie tarptautinės bendrijos pastangų palaikyti taiką ir stabilumą pasaulyje aktyviai dalyvaudama NATO, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų tarptautinėse operacijose ir tarptautinėse misijose; 5) gynybos pajėgumų stiprinimas; Lietuva plėtoja kariuomenės pajėgumus orientuodamasi į efektyvią savarankišką gynybą ir į pajėgumus, reikalingus NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimams vykdyti; prioritetas kariuomenės pajėgumų plėtroje skiriamas gebėjimų kariauti sausumoje tobulinimui, užtikrinant veiksmingą žvalgybą, kariuomenės vienetų judėjimą ir manevrą, ugnies paramos galią, oro erdvės gynybą, logistinę paramą bei saugų informacijos perdavimą ir kibernetinį saugumą; 6) visuomenės atsparumo didinimas, piliečių rengimas valstybės gynybai; siekiant tinkamai atsakyti į Lietuvai kylančius nekarinio pobūdžio iššūkius, stiprinamas piliečių atsparumas informacinėms grėsmėms, plėtojami nacionaliniai kibernetinio saugumo pajėgumai; plėtojamas valstybės institucijų ir piliečių pasirengimas mobilizacijai; piliečiams siekiama sudaryti plačias savanoriško rengimosi valstybės gynybai galimybes.

Dokumentai

Lietuvos gynybos politiką reglamentuoja šie dokumentai: Nacionalinio saugumo strategija (2002), Lietuvos kariuomenės vizija (2012, pakeistas 2015), Lietuvos Respublikos piliečių rengimo valstybės gynybai strategija (2015), Lietuvos Respublikos karinė strategija (2016) ir Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos gairių (2018).

L: Lietuvos gynybos politikos Baltoji knyga Vilnius 2017.

Lietuvos gynybos politika