Győr

Győr (Dras), miestas Vengrijos šiaurės vakaruose, prie Rábos upės (Dunojaus dešinysis intakas), netoli Slovakijos sienos; Győro‑Mosono‑Soprono medės, vyskupijos centras.

132 050 gyventojų (2019). Prekybos ir keleivių upių uostas. Per Győrą eina Vienos (Austrija)–Budapešto automobilių magistralė, geležinkeliai į Budapeštą, Soproną, Zalaegerszegą. Oro uostas. Sunkvežimių, traktorių, staklių, automobilių variklių (tarp jų – Audi), ginklų, baldų gamyba, tekstilės, elektrotechnikos, elektronikos, statybinių medžiagų, chemijos, odos ir avalynės, popieriaus, poligrafijos, maisto (vyno, mėsos) pramonė. Javų auginimo ir galvijų veisimo regiono prekybos centras. Kurortas (terminės gydyklos). Pedagogikos, ekonomikos, technikos aukštosios mokyklos. Muziejai (tarp jų – krašto, vaistinės). Parkai.

Architektūra

Karmelitų bažnyčia Győre (18 a. pirma pusė)

Išliko romaninė Švč. Mergelės Marijos katedra (11–17 a.) su gotikine Šv. Vladislovo koplyčia (15 a.), Vyskupų rūmai su įvirtinimais (13 a., perstatyti 16 a.; dabar Jánoso Xantuso muziejus), barokinė Šv. Ignoto bažnyčia. 19 a. pabaigos–20 a. statiniai: rotušė (architektas J. Hübneris), bankas, Finansų rūmai (abiejų architektas I. Alpáras), Šventosios Dvasios bažnyčia (1929) su Šv. Emeriko mokykla.

Istorija

1–4 a. dabartinio Győro vietoje buvo romėnų gyvenvietė Arabona. 896 atkeliavę vengrai čia pastatė tvirtovę, apie kurią išsiplėtė Győras. 1001 tapo vyskupijos ir administraciniu centru. 1271 gavo miesto teises. 1241 sugriautas mongolų, 1529 sudegintas turkų. Atstatytas, italų inžinierių įtvirtintas, 16–17 a. kovų su turkais atraminis punktas. Nuo 17 a. kultūros ir švietimo centras (1627 įkurta jėzuitų gimnazija). Nuo 1743 laisvasis karališkasis miestas. 1809 užimtas Napoleono I kariuomenės, 1820 įtvirtinimai nugriauti. Nuo 19 a. pramonės ir prekybos centras.

-Arabona; -Arrabona