György Ligeti

György Ligeti

Ligeti György (Derdis Lgetis), tikr. Auer 1923 05 28Dicsőszentmárton (dabar Târnăveni, Rumunija) 2006 06 12Viena, Austrijos kompozitorius. Avangardizmo atstovas. Vienas žymiausių sonorinės muzikos (sonorizmas) kūrėjų. 1941–43 studijavo Klužo konservatorijoje (kompoziciją pas F. Farkasą) ir privačiai pas P. Kadosą mokėsi griežti violončele ir skambinti fortepijonu. 1945–49 studijavo Budapešto muzikos akademijoje. 1950–56 šioje akademijoje dėstė. 1956 emigravo į Vieną. 1957–58 dirbo Kölno radijo elektroninės muzikos studijoje. Dėstė Darmstadto naujosios muzikos kursuose (1959–72), Vakarų Europos kitose šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, bendradarbiavo avangardistų leidiniuose Die Reihe, Darmstädter Beiträge zur Neuen Musik.

Kūryba

G. Ligeti kūrybos raidai būdingi staigūs stiliaus pokyčiai. Iki 20 a. 6 dešimtmečio G. Ligeti tęsė B. Bartóko kūrybos folklorinę tradiciją, surinko daugiau kaip 100 rumunų ir vengrų liaudies dainų, sukūrė daug kūrinių chorui a cappella ir kamerinių kūrinių. B. Bartóko muzikos įvaizdžių galutinai atsisakė dirbdamas Kölno studijoje, technologizuotos avangardistų kūrybos aplinkoje. Elektroninių garso šaltinių ir totaliojo serializmo technikų teikiamos galimybės padėjo pagrindus G. Ligeti sonorinių kompozicijų orkestrui ir vargonams skambesio naujovėms. Naujai traktuodamas erdvės ir laiko sampratą, kurdamas formos plėtros iliuziją ne laike, o erdvėje, naudojo savo sukurtą mikropolifonijos techniką. Su avangardo polistilistika susiję sceniniai kūriniai. Juose yra absurdo teatro, hepeningo, dadaizmo, poparto elementų. Nuo 8 dešimtmečio vėl grįžo prie nacionalinės ir klasikinės muzikos, perkūrė senus kompozicinius metodus ir technikas.

Kūriniai

Svarbiausi kūriniai: operos Nuotykiai ir naujieji nuotykiai (Aventures et nouvelles aventures 1966), Didysis siaubūnas (Le Grand Macabre, pagal M. de Ghelderode’o pjesę, 1974–77), Rondo teatras vienam aktoriui ir magnetofono juostai (Rondeau 1976), Reginiai (Apparitions 1958–59), Atmosferos (Atmosphères 1961), Tolumoje (Lontano 1967), Melodijos (Melodien 1971), San Francisco polifonija (San Francisco Polyphony 1972–1974) orkestrui, koncertas violončelei ir orkestrui (1966), dvigubas koncertas fleitai, obojui ir orkestrui (1972), fortepijonui (1985, kita versija 1988), smuikui (1990, kita versija 1992), vokaliniai instrumentiniai kūriniai, kūriniai chorui a cappella (Amžinoji šviesa / Lux aeterna 1966), elektroninė muzika.

L: E. Salmenhaara Das musikalische Material und seine Behandlung in den Werken Apparitions, Atmosphères, Aventures und Requiem von György Ligeti Regensburg 1969; O. Nordwal G. Ligeti. Eine Monographie Mainz 1971; O. Kolleritsch György Ligeti London 1983; P. Griffits György Ligeti: Personalstil–Avantgardismus–Popularität Wien–Graz 1987.

2898