Padegmas Gytis, tikr. Bernardas Gytis 1952 02 17Alytus, lietuvių teatro režisierius, pedagogas. B. Padegimo sūnus. 1975 baigė teatro režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje. 1975–80 Jaunimo teatro Vilniuje, 1980–86 Kauno dramos teatro režisierius, 1993–99 šio teatro vadovas, 1988–93 Šiaulių dramos teatro vyriausiasis režisierius. Aktyvus Sąjūdžio veikėjas (1988–92 Sąjūdžio Seimo narys). Dėstė Lietuvos konservatorijoje, Vytauto Didžiojo universitete, Aukštesniojoje aktorinio meistriškumo mokykloje prie Kauno dramos teatro (1995–98, ir vadovas), akademijoje GITIS Scandinavia Århuse (Danija, 2002–04) ir kitur, nuo 1998 dėsto Klaipėdos universitete; profesorius (2010). Propaguoja M. Čechovo kūrybinį metodą.
Gytis Padegimas
G. Padegimas. Spektaklio A. Strindbergo Kreditoriai scena (1981, režisierius G. Padegimas, dailininkas A. Jacovskis, © LATGA, 2020; iš kairės: Teklė – J. Onaitytė, Adolfas – R. Vaidotas, Gustavas – V. Masalskis; Kauno dramos teatras)
Teatro režisūra
G. Padegimas. Spektaklio T. Wilderio Mūsų miestelis scena (1982, scenografas J. Arčikauskas, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė D. Kernagienė, Kauno dramos teatras)
Įvairiuose Lietuvos ir užsienio (Austrijos, Norvegijos, Latvijos, Danijos) teatruose režisavo daugiau kaip 100 spektaklių; svarbesni: A. Čechovo Tragikas per prievartą (1975), F. Garcíjos Lorcos Donja Rosita, arba Gėlių kalba (1976) ir Jerma (1990, 1992), Žmogaus balsas (1977, pagal J. Cocteau, O. Milašių), A. Strindbergo Freken Julija (1977), Kreditoriai (1981), Kelyje į Damaską (1986), Šmėklų sonata (1998) ir Velykos (2009), T. Wilderio Mūsų miestelis (1982), Ilga Kalėdų vakarienė (1991) ir Upės po žeme (2016), N. Gogolio Pamišėlio užrašai (1985), E. O’Neillo Ilgos dienos kelionė į naktį, A. Camus Kaligula (abu 1989), F. Dürrenmatto Romulas Didysis (1991), O. Milašiaus Mefibosetas (1991), W. Shakespeare’o Tuščios meilės pastangos (1995), Jameso Goldmano Liūtas žiemą (1997), Terrence’o McNally Meistriškumo pamoka (2000), Marinos Carr Mėja (2008), T. Williamso Iguanos naktis (2011), Richardo Everetto Demonai (2012), Caryl Churchill Top Girls (Neprilygstamosios) (2013), Marie Jones Akmenys jo kišenėse (2016).
Pastatė nemažai spektaklių pagal lietuvių rašytojų pjeses; svarbesni: Žemaitės Trys mylimos (1979), J. Grušo Gintarinė vila (1980), V. Jasukaitytės Žemaitė (1986) ir Žilvinas (1988), A. Škėmos Žvakidė (1988) ir Vieną vakarą (1989), V. Juknaitės Vainuto raštininkas (1994), G. Padegimo trilogiją JAH (2011), Alksniškės (2017) ir Pirmeiviai (2020), A. Juozaičio Karalienė Luizė (2015), A. Landsbergio Vėjas gluosniuose (2018). Sukūrė televizijos (Karlas ir Ana 1981, pagal L. Franką, Irkos tragedija 1987, pagal Šatriją Raganą), muzikinių (G. A. Kuprevičiaus, S. Šaltenio, L. Jacinevičiaus Ugnies medžioklė su varovais 2004) spektaklių, operų (V. Konstantinovo Ką senelis padarys, viskas bus gerai 2008, C. Debussy Pelėjas ir Melisanda 2009, J. Tamulionio Bruknelė 2010, G. A. Kuprevičiaus Liuterio durys 2017, E. Balsio Kelionė į Tilžę 2019, A. L. Dvořáko Undinė 2022, istorijų opera Klaipėda 2023). Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės atidarymo ir Dainų dienos režisierius (2009). Kūrybai būdinga psichoanalitinio teatro bruožai, stiliaus ir teatrinės erdvės pojūtis, dėmesys plastinei ir žanrinei aktorių raiškai.
G. Padegimas. Spektaklio Žemaitės Trys mylimos scena (1979, dailininkas A. Jacovskis, © LATGA, 2020; Petronėlė – E. Žebertavičiūtė, Liudvikas – V. Taukinaitis; Lietuvos jaunimo teatras Vilniuje)
G. Padegimas. Spektaklio E. Mikulėnaitės Visada tas pats scena (1984, dailininkas S. Bocullo, © LATGA, 2020; Antosė – R. Varnaitė, Motiejus – V. Eidukaitis; Kauno dramos teatras)
G. Padegimas. Spektaklio A. de Musset Marianos užgaidos scena (1986, dailininkė Rita Keldušytė; Hermija – F. V. Laurinaitytė, Čelio – Artūras Sabonaitis; Šiaulių dramos teatras)
Knygos
Parašė mokomųjų knygų (Michailo Čechovo vaidybos metodo dėstymas, Režisūros istorija, abi 2016), išleido pjesių rinktinę Pirmeiviai: Trys Kauno Lietuvos pjesės (2022).
Apdovanojimai
Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Juozo Keliuočio literatūrinė premija (2012). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2013). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius (2022). Auksinis scenos kryžius (2023).
L: E. Markevičiūtė Įtariamas PADEGIMAS Vilnius 2024.
1706