geltonskruostis žaltys
gyvãtės (Serpentes), roplių (Reptilia) klasės pobūris. 18 šeimų, apie 2900 rūšių. Svarbiausios šeimos: aklažaltiniai, anginiai, aspidiniai, duobagalvės gyvatės, jūrinės gyvatės, smaugliniai, žaltiniai. Paplitusios visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą) ir daugelyje vandenyno salų; ypač jų daug Pietų Amerikoje, Afrikoje, Pietų Azijoje.
paprastosios angys
Kūnas nuo 8–10 cm iki 10 m ilgio, apaugęs raginiais skydeliais ir žvynais. Gyvačių spalva labai įvairi. Kai kurioms (pvz., paprastajai karališkajai gyvatei) būdinga spalvų ir raštų kintamumas ir ryškios spalvos. Kūno forma priklauso nuo gyvenamosios vietos: laipiojančiosios gyvatės būna ilgos ir plonos, urvus rausiančiosios – trumpos, storos, buku snukiu; jūrinių gyvačių uodega plokščia kaip irklas. Kitaip nei kitų roplių, gyvačių papilvėje yra tik viena žvynų eilė. Akis dengia permatomi žvynai, vadinamieji akiniai, kurie nusineria kartu su oda. Neriasi 2–4 kartus per metus.
Gyvatės turi 141–435 vienodos sandaros paslankiai susijungusius slankstelius. Šonkauliai lankstūs, nėra krūtinkaulio, todėl, praleisdami pro virškinamąjį traktą grobį, jie gali plačiai prasiskėsti. Neturi galūnių (primityvios gyvatės turi rudimentines užpakalines galūnes, kai kurios rūšys – dubens kaulus; tačiau pečių lanko neturi nė viena gyvačių rūšis). Galva dažniausiai nedidelė, vokai nejudami, skaidrūs, dengia akį, nėra išorinių ausų. Kaukolės kaulai sujungti judamai, todėl žandikaulius plačiai išsižiojusi gyvatė gali praryti didelį grobį. Daugelis gyvačių viršutiniame žandikaulyje turi didelius nuodinguosius dantis, kurių viduje yra kanalas, arba vagelė; kandant ja teka nuodai.
geltonskruostis žaltys su įprastu grobiu – žaliąja varle
dvišakis liežuvis – svarbus jutimo organas (geltonskruostis žaltys)
Vidaus organai išsidėstę asimetriškai, iš kai kurių porinių organų išlikęs tik vienas (kai kurios gyvatės neturi kairiojo plaučio). Ryklė labai raumeninga. Skrandis pailgo maišelio formos. Gyvačių rega ir klausa menka, tačiau uoslė labai gera. Svarbiausi jutimo organai yra dvišakas liežuvis ir gomuryje esantis Jacobsono organas. Duobagalvės gyvatės, kai kurie smaugliai ir pitonai galvoje turi termolokatorius – šilumai jautrius duobučių formos organus, kurie padeda aptikti grobį. Visos gerai plaukioja. Minta įvairiais gyvūnais; didesnius ar besipriešinančius gyvūnus prieš prarydama gyvatė prismaugia ar įleidžia jiems nuodų. Dauguma gyvačių deda kiaušinius, kitos veda jauniklius. Patinai ir patelės vieni kitus suranda naudodamiesi chemoreceptoriais.
Iš gyvačių nuodų gaminami vaistai. Atogrąžų kraštuose (daugiausia Azijos pietryčiuose ir Pietų Amerikoje) nuo nuodingų gyvačių įkandimo miršta nemažai žmonių. Manoma, gyvatės kilo iš į varanus panašių driežų. Aptinkamos nuo kreidos periodo. Lietuvoje gyvena 3 gyvačių rūšys: paprastoji angis (Vipera berus; anginiai), geltonskruostis žaltys (Natrix natrix; žaltiniai) ir lygiažvynis žaltys.
jauniklis išsirita iš kiaušinio (geltonskruostis žaltys)
-angis; -žaltys