gyvẽnamas pasáulis, fenomenologijos sąvoka, reiškianti pirminę patirties tvarką – patyrimo kontekstą, įprasminantį bet kokią pavienę patirtį. Gyvenamą pasaulį formuoja ne objektai, bet patirtys – tai yra žmogiškuose veiksmuose savo struktūrą įgyjantis pasaulis. Gyvenamas pasaulis priešingas natūralistinei žmogaus ir pasaulio santykio sampratai, susijęs su sąmonės intencionalumu. Gyvenamo pasaulio sąvoka (vok. Lebenswelt) vokiečių filosofijoje pradėta vartoti 20 amžiaus pradžioje G. Simmelio, H. von Hofmannsthalio ir kitų, filosofiniu terminu tapo E. Husserlio fenomenologijoje, išsamiai nagrinėta jo veikale Europos mokslų krizė ir transcendentalinė fenomenologija (Die Krisis der Europäischen Wissenschaften und die Transzendentale Phänomenologie 1936). Aiškindamas gyvenamą pasaulį E. Husserlis pasitelkia vidinio ir išorinio horizontų sistemą. Vidinis horizontas esąs konkretaus, akivaizdumu besiremiančio žinojimo vidinė riba, ties kuria keičiasi žinojimo pobūdis. Dalykai, suformuojantys vidinį horizontą, esą akivaizdūs, įprasti. Išorinis horizontas esąs sudarytas iš vienalaikiškų buvimo to, kas akivaizdu, galimybių, jis nėra laisvas galimybių žaismas – saistomas vidinio horizonto kuriamų santykių. Konkrečiai aplinkai būdinga tvarka yra pirminė mokslinio pažinimo atžvilgiu – mokslininkas pirmiausia turi savo gyvenamą pasaulį ir kurdamas teoriją juo remiasi. E. Husserlis teigė, kad gyvenamas pasaulis, kaip konkrečiai patiriamas, situacijas vienijantis pasaulis, nepaisant savo subjektyvumo yra vienintelis tikras pasaulis, apie kurį įmanoma kalbėti, vienintelis, iš kurio kyla ir į kurį įsijungia kiekvienas naujai atsirandantis mokslas, nes svarbiausias mokslas, visų pasaulį tiriančių mokslų pagrindas, yra gyvenamo pasaulio ontologija. Gyvenamo pasaulio samprata E. Husserlis siekė paaiškinti sudėtingėjančią patirties struktūrą ir patyrimo bei žinojimo santykį. Mokslo duomenys įsiterpia į konkretybių aplinką arba ją apsupa, bet nekeičia pasaulio patyrimo tvarkos. E. Husserlio išplėtotą gyvenamo pasaulio sampratą vėliau interpretavo kiti fenomenologai. M. Heideggeris svarstė apie kasdienės patirties pasaulį, kuris dažnai siejamas su gyvenamu pasauliu.
2385