gyvẽnamasis rajònas, miesto gyvenamosios teritorijos dalis, susidedanti iš kelių mikrorajonų. Sudaro gyvenamieji namai, gyventojų aptarnavimo įstaigos (prekybos centrai, poliklinikos, mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kitos), poilsio ir sporto (skverai, aikštelės), transporto (gatvės, pėsčiųjų takai, įvažiavimai) įrenginiai. Gyvenamojo rajono centras (rekomenduojama, kad jį gyvenamoji teritorija suptų ne didesniu kaip 1 km spinduliu) dažniausiai išdėstytas šalia (abipus arba virš) magistralinės miesto gatvės, kuria važinėja viešasis transportas. Centre sutelkta dauguma gyventojų aptarnavimo įstaigų (kartais statomi ir aplinkai nekenksmingi, nedideli gamybiniai pastatai). Lietuvos miestuose gyvenamieji rajonai projektuojami ir statomi nuo 20 a. vidurio. Jiems būdinga laisvas pastatų išdėstymas, pėsčiųjų ir transporto zonų atskyrimas, darna su gamtine aplinka. Pvz., Vilniuje – Žirmūnų gyvenamasis rajonas (pradėtas 1962, architektai B. Kasperavičienė, B. Krūminis ir kiti; SSRS valstybinė premija 1968), Lazdynų gyvenamasis rajonas (pradėtas 1967, architektai V. E. Čekanauskas, K. Brėdikis ir kiti; Lenino premija 1974), Kaune – Kalniečių gyvenamasis rajonas (pradėtas 1976, architektas A. Steponavičius ir kiti).
902