gyvẽnamoji vietà, teisėje – vieta, kur asmuo faktiškai daugiausia gyvena ir su kuria jis labiausiai susijęs.
Lietuvoje nuo 2003 01 01 pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą (nauja redakcija 2018) gyvenamąją vietą turi deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir įgiję teisę gyventi Lietuvoje, leidimą gyventi Lietuvoje turintys užsienio valstybių (ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių) piliečiai ir asmenys be pilietybės, atvykę gyventi į Lietuvą, išvykstantys iš jos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui arba keičiantys gyvenamąją vietą, asmenys, kurie Lietuvos Respublikos piliečio pase ar leidime gyventi Lietuvoje neturi įrašo apie gyvenamąją vietą ir kurių duomenys nebuvo įrašyti gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai arba kiti asmenys, kurie pagal teisės aktus privalo jais rūpintis, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Patys nepilnamečiai gyvenamąją vietą deklaruoja, kai yra įgiję visišką civilinį teisnumą ir sulaukę 16 metų, negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais arba kitais teisėtais atstovais ir šie nėra deklaravę jų gyvenamosios vietos. Asmenų, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai, rūpintojai, socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigų administracija.