gyvẽnimo fòrma, biològinė fòrma, biomòrfa, išorinė augalo išvaizda (habitas), parodanti jo prisitaikymą prie tam tikrų aplinkos sąlygų. Gyvenimo formomis t. p. vadinamos augalų ekologinės klasifikacijos kategorijos – grupės augalų, kuriems būdingi panašūs sandaros ir gyvenimo ciklo bruožai nebūtinai susiję su tų augalų giminingumu. Gyvenimo forma susidarė natūraliosios atrankos būdu, augalams prisitaikant prie tam tikrų aplinkos sąlygų. Ontogenezės metu augalo gyvenimo forma kinta, bet klasifikuojami ir priskiriami prie tam tikrų grupių (medis, krūmas, žolė ar kita), tik suaugę individai. Tos pačios rūšies individai, egzistuojantys tam tikromis aplinkos sąlygomis (kalnuose ir lygumoje), gali būti priskiriami skirtingoms gyvenimo formoms. Labiausiai paplitusi C. Raunkiaerio (Danija) gyvenimo formos klasifikacija (1905, 1907, 1934). Išskiriamos 5 pagrindinės grupės: fanerofitai, chamefitai, hemikriptofitai, kriptofitai ir terofitai. Kiekviena iš šių grupių dar skirstomos į smulkesnes grupes (kriptofitai skirstomi į geofitus ir hidrofitus). Kiekvienos gyvenimo formos augalų dalis tam tikroje teritorijoje apibūdina klimato ypatybes. C. Raunkiaerio sistema pritaikyta induočiams augalams. Kiti autoriai – V. Golubevas (1972), G. Vysockis (1915), G. Zozulinas (1961, 1968 – augalų gyvenimo formas išskiria pagal kitokius požymius (morfologinius, fiziologinius, fitocenotinius, ontogenetinius) ir terminams suteikia kitą prasmę.
849