gyvéntojų pajam mókestis, pajamų asmeninio mokesčio rūšis. Gyventojų pajamų mokesčio subjektas (mokėtojas) yra šalies gyventojas (fizinis asmuo), objektas – jo gaunamos pajamos. Šiuo mokesčiu dažniausiai apmokestinamas ne visas per mokestinį laikotarpį gautų pajamų dydis – yra nustatomas neapmokestinamasis pajamų minimumas, taikomos įvairios lengvatos, skirtingi tarifai. Gyventojų pajamų mokesčio pagrindinis tarifas įvairiose šalyse skiriasi, pavyzdžiui, Slovakijoje jis yra 19 %, Latvijoje – 25 %, Estijoje – 26 %, Kipre – 30 %, Čekijoje – 32 %, Maltoje – 35 %, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Vengrijoje – 40 %, Airijoje – 42 %, Ispanijoje ir Italijoje – 45 %, Vokietijoje – 48,5 %, Austrijoje, Belgijoje ir Slovėnijoje – 55,8 %, Danijoje – 59 %, Prancūzijoje – 59,6 % (2004).
LIETUVOJE nuo 2003 pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (2002) mokamas gyventojų pajamų mokestis pakeitė fizinių asmenų pajamų mokestį. Pagal apmokestinimo tvarką skiriami nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai. Nuolatiniais Lietuvos gyventojais laikomi fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu (jis lygus kalendoriniams metams) yra Lietuvoje, asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų vieta dažniau yra Lietuvoje nei užsienyje, kurie per mokestinį laikotarpį Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna ne mažiau kaip 183 dienas arba ne mažiau kaip 280 dienų per 2 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius ir per vieną jų – ne mažiau kaip 90 dienų, taip pat Lietuvos piliečiai, neišbūnantys Lietuvoje nurodyto dienų skaičiaus, bet kuriems atlyginimas mokamas ar buvimo užsienyje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų. Nenuolatiniais gyventojais laikomi visi kiti asmenys, taip pat Lietuvoje dirbantys ne Lietuvos piliečiai užsienio šalių diplomatai, diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių personalas ir asmenys, gaunantys iš užsienio valstybių tik su darbo santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje arba vykdantys Lietuvoje tik individualią veiklą. Apmokestinamos tik apmokestinamosios pajamos (gautos pinigais ir natūra). Jas apskaičiuojant iš visų gautų pajamų atimama neapmokestinamosios pajamos (iš valstybės, savivaldybių, socialinio draudimo lėšų mokamos pašalpos, išskyrus ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas, ne gyvybės draudimo išmokos, pensijos, palūkanos už Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius ir Lietuvos kredito įstaigose laikomus indėlius, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų mokamos studentų ir moksleivių stipendijos bei pašalpos, kaip labdara gautos pajamos ir kitos), taip pat iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą, gautos pajamos, su individualios veiklos pajamomis susiję leidžiami atskaitymai, per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip nuosavybėn perleisto ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusios išlaidos, neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, įstatymo numatytos (pateikus metinę pajamų deklaraciją) nuolatinio gyventojo patirtos išlaidos (gyvybės draudimo ir šalyje įsteigtiems pensijų fondams mokamos įmokos, už kreditą gyvenamąjam būstui statyti ar įsigyti bankui mokamos palūkanos, išlaidos studijoms). Nuolatiniams ir su darbo santykiais susijusias pajamas gaunantiems nenuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomas 290 litų per mėnesį pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis. Individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai taikomi pirmosios grupės (430 litų), antrosios grupės (380 litų) invalidams, tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų auginantiems asmenims (430 litų, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką neapmokestinamasis pajamų dydis didinamas 46 litais), motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vienas (viena) augina vaikus (įvaikius) iki 18 metų ar dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius vyresnius vaikus (335 litai, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką neapmokestinamasis pajamų dydis didinamas 53 litais). Papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, ir sudaro 0,1 pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio už kiekvieną vaiką (įvaikį). Apmokestinamosios pajamos apmokestinamos 33 % ir 15 % tarifais. 15 % tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, palūkanoms, sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, honorarui, pagal autorinę sutartį iš kūrybos gautoms pajamoms, iš turto nuomos gautoms pajamoms, iš kitos individualios veiklos gautoms pajamoms, jeigu jos nustatomos neatėmus išlaidų, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms, tam tikrai daliai išmokų (esant nustatytoms sąlygoms) pagal gyvybės draudimo sutartį, pensijų išmokų, gautų bet kuriuo papildomo savanoriško pensijų kaupimo būdu. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis. Visoms kitoms pajamoms taikomas 33 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Individualios veiklos (žemės ūkio produkcijos auginimas ir perdirbimas asmeniniame ūkyje, profesinė – advokato, notaro, antstolio, vertėjo, jų padėjėjų – veikla, vykdoma ne pagal darbo sutartis, lobistinė veikla, autorinių kūrinių sukūrimas) pajamoms pasirinktinai gali būti taikomas 15 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas (kai iš pajamų neatimtos su jų gavimu susijusios išlaidos) arba 33 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas (kai atimtos su pajamų gavimu susijusios išlaidos). Nuolatinis gyventojas turi teisę iki 2 % sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pervesti Lietuvos juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą (1993, nauja redakcija 2017).
pajamų mokestis