gyvéntojų poltika, demogrãfinė poltika, vyriausybinių ir nevyriausybinių (bažnyčios, politinių partijų) institucijų veiksmai siekiant spręsti gyventojų problemas ir paveikti demografinius procesus; socialinės politikos dalis. Pagal šalies socialinės politikos tikslus ir organizavimo principus gyventojų politika gali būti tiesioginė ir aiški (turinti apibrėžtus tikslus ir priemonių sistemą) arba netiesioginė ir numanoma (neturinti aiškių tikslų ir vykdoma bendrosiomis socialinės politikos priemonėmis). Gyventojų politika yra aktyvi (priimami įvairūs potvarkiai pašalpoms mokėti, ribojama migracija) ir pasyvi (imamasi socialinių priemonių, veikiančių demografinius procesus). Pagal priemones, skirtas tam tikram demografiniam procesui (gimstamumui, šeimos kūrimui ir funkcionavimui, mirtingumui, migracijai) paveikti, gyventojų politika skirstoma į šeimos politiką, sveikatos politiką ir migracijos politiką. Gyventojų politika gali būti įgyvendinama ekonominėmis (piniginės išmokos, darbo rinkos politika), administracinėmis juridinėmis (šeimos kodeksas, šeimos įstatymas, migracijos politika) ir propagandinėmis (per žiniasklaidą) priemonėmis.
400