gyvéntojų surãšymas, demografinių, ekonominių, socialinių ir kitų duomenų, apibūdinančių tam tikru momentu kiekvieną šalies ar teritorijos gyventoją, rinkimas, apdorojimas ir skelbimas.
Gyventojų surašymo eiga
Tikslas – gauti žinių apie gyventojų skaičių, sudėtį ir pasiskirstymą. Gyventojų surašymai atliekami pagal vienodą visai teritorijai surašymo programą ir šiuos principus: centralizuotumo (gyventojų surašymus rengia šalies vyriausybė), visuotinumo, vienalaikiškumo (gyventojai surašomi nustatytu laiko momentu ir nustatyta tvarka), registracijos individualumo (žinios renkamos apie kiekvieną gyventoją atskirai tiesiogiai iš pačių gyventojų), visos teritorijos aprėpimo, apsisprendimo, periodiškumo (daugumoje šalių gyventojų surašymas atliekamas kas 10 metų). Gyventojų surašymą atlieka specialios institucijos. Per gyventojų surašymą pateikiami gyvenamosios vietos, demografiniai, etniniai, išsilavinimo, socialiniai ekonominiai, religiniai klausimai, gali būti klausimų apie būsto sąlygas, demografinius įvykius. Gyventojai surašomi kritiniu momentu, tai yra fiksuojami nustatytos dienos ir valandos duomenys – surašomi visi gyventojai, kurie buvo gyvi iki tos dienos ir valandos. Gyventojai surašomi jų nuolatinėje ar laikinojoje gyvenamoje vietoje, ne darbe.
gyventojų surašymas Houstone (2010)
Reguliarių gyventojų surašymų atsiradimas
Reguliarūs gyventojų surašymai pradėti 18 amžiaus pabaigoje–19 amžiaus pradžioje: Jungtinėse Amerikos Valstijose – 1790, Švedijoje – 1800, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Norvegijoje – 1801, Rusijoje – 1897.
Gyventojų surašymas Lietuvoje
Lietuvoje iki 1790 gyventojų surašymai buvo epizodiniai (atliekant inventorizaciją); dvarininkai ir bajorai nebuvo surašomi. 1528 atliktas visuotinis dvarų bei sodžiaus gyventojų turto bei prievolių surašymas. Remiantis šio surašymo duomenimis buvo sudaryti Lietuvos karo pajėgų sąrašai, pertvarkyta dalis prievolių, mokesčių ir kitų administracinių reformų. Surašymas pakartotas 1565, 1567. Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliktas 1790. Visuotinis ir tiesioginis Lietuvos gyventojų surašymus atliktas 1897 kartu su Rusijos imperijos visuotiniu gyventojų surašymu. Mažojoje Lietuvoje gyventojų surašymas buvo atliekamas kartu su Vokietijos gyventojų surašymu. Paskelbus nepriklausomybę gyventojai buvo surašyti 1923 (Klaipėdos krašte – 1925, Vilniaus krašte – 1931), kartu atliktas gyvenviečių surašymas ir jų klasifikavimas. Sovietinės okupacijos metais 1959, 1970, 1979, 1989 atliekant SSRS gyventojų surašymus surašyti ir Lietuvos gyventojai. Ne visi 1959, 1970, 1979 gyventojų surašymo duomenys buvo viešai skelbiami. 2001 04 06–16 gyventojų surašymą surengė Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausybės sudaryta Vyriausioji surašymo komisija. Surašymo lapas buvo parengtas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Eurostato rekomendacijas. 2011 03 01, Statistikos departamento vykdyto visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 43 tūkstančiai gyventojų (palyginti su 2001 rezultatais, šalies gyventojų sumažėjo 12,6 %, tai yra 440,6 tūkstančio). 2021 įvyko pirmasis elektroninis visuotinis gyventojų ir būsto surašymas, kuris buvo atliktas naudojant pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis bei internetinę apklausą, kuri vyko 2021 01 15–02 28. 2021 01 01 Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkstančių 761 gyventojas (palyginti su 2011 rezultatais, šalies gyventojų sumažėjo 7,6 %, tai yra 232,6 tūkstančio).
2271