gývsidabrio rūdà, gamtinė mineralų sankaupa, iš kurios gaunamas gyvsidabris. Svarbiausias gyvsidabrio rūdos mineralas – cinoberis. Be jo, žinomi dar 26 retesni gyvsidabrio rūdos mineralai (gyvsidabris grynuolis, livingstonitas, metacinabaritas, korderoitas ir kiti). Aukščiausios kokybės rūdoje Hg daugiau kaip 5 %, žemiausios – 0,02–0,06 %.
Skiriama monometalinė ir kompleksinė gyvsidabrio rūda. Monometalinėje gyvsidabrio rūdoje svarbiausias mineralas yra cinoberis, kompleksinė gyvsidabrio rūda sudaryta iš įvairių mineralų, joje gyvsidabrio dažniausiai mažiau kaip 0,1 %. Iš kompleksinės gyvsidabrio rūdos dar gaunamas arsenas, varis, volframas ir kiti metalai. Gyvsidabrio rūda susidaro žemos temperatūros hidroterminių procesų metu, t. p. iš perkaitintų dujinių ir skystų emanacijų ugnikalnių įtakos zonose. Gyvsidabrio rūda kasama karjeruose, šachtose. Didžiausi gyvsidabrio rūdos telkiniai yra Ispanijoje (Almadéno gyvsidabrio rūdos telkinys – didžiausias pasaulyje), Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Turkijoje, Ukrainoje.
Almadéno telkinys (Ispanija)
gyvsidabrio rūdos gavyba
2961