gyvuli lgos yra užkrečiamosios ir neužkrečiamosios. Užkrečiamosios gyvulių ligos skirstomos į infekcines (sukelia bakterijos, riketsijos, virusai, prionai, grybeliai) ir invazines (sukelia pirmuonys, erkės, vabzdžiai, helmintai). Kai kuriomis užkrečiamosiomis gyvulių ligomis serga tik gyvūnai (arklių pažandės, šunų maras), kitomis (zoonozėmis) – ir gyvūnai, ir žmonės (juodligė, pasiutligė). Yra gyvulių ligų, kuriomis serga tik poranagiai (snukio ir nagų liga) ar tik kiškiniai žinduoliai (triušių virusinė hemoraginė liga). Neužkrečiamosios gyvulių ligos skirstomos į vidaus (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo organų, nervų sistemos, odos ir poodinio audinio, belatakių liaukų, medžiagų apykaitos), akušerines ir ginekologines (lytinių organų), chirurgines (griaučių, sausgyslių, raiščių, raumenų bei organų ir jų sistemų, kai reikia chirurginio gydymo) gyvulių ligas. Neužkrečiamųjų gyvulių ligų priežastys būna išorinės, arba egzogeninės (blogi pašarai, netinkamas gyvulių laikymas, mechaniniai, fizikiniai ir cheminiai veiksniai), ir vidinės, arba endogeninės (organizmo sistemų įgimtas funkcinis silpnumas, pakitęs organizmo reaktyvumas). Pagal trukmę užkrečiamosios ir neužkrečiamosios gyvulių ligos skirstomos į ūmines ir lėtines. Ūminės gyvulių ligos prasideda staiga ir trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų (ūmus atrajojančiųjų prieskrandžių išputimas). Lėtinių gyvulių ligų (tuberkuliozės, galvijų spongiforminės encefalopatijos) požymių atsiranda pamažu, jie trunka savaitę, mėnesį, metus. Gyvulių ligų pavadinimų kilmė įvairi. Kai kurios jų vadinamos pagal sukėlėjo vardą (bruceliozė, salmoneliozė), kitos – pagal vietovės, kurioje pirmą kartą buvo užregistruotos, pavadinimą (Rifto slėnio karštligė, japoniškasis encefalitas), mokslininko pavardę (Aujeszky liga) ar pažeisto organo (ar organų sistemos) pavadinimą (perikarditas, hepatitas).
2298