gyvnų bendrãvimas, gyvūnų elgesio rūšis, padedanti susižinoti tos pačios rūšies individams. Gyvūnai bendrauja tarpusavyje ieškodami maisto, viliodami porą, augindami jauniklius, migruodami. Kūno kalba, kuriai priklauso išraiška ir įvairūs judesiai (pvz., mojavimas uodega), veiksminga iš arti.
Bendraujant per atstumą skleidžiami garsai. Banginiai, būdami toli vienas nuo kito, siunčia žinutes, kai kurie smulkūs gyvūnai skleidžia neįtikėtinai stiprius garsus (pvz., medvarlės, cikados, kurkliai girdimi daugiau kaip 2 km). Gyvūnai, kurie skleidžia šviesą, ją naudoja bendravimui: tai gali būti žybsėjimai (pvz., jonvabalių patelių) arba švytintys kūno raštai (giluminių žuvų). Specifiniai kvapai padeda gyvūnams palikti pėdsakus ir pranešti galimai porai apie savo buvimą. Antilopių impalų ir arklių patinai uodžia patelės šlapimą. Šlapime esančios cheminės medžiagos, vadinamieji feromonai, rodo, ar patelė vaisinga. Kai kurie gyvūnai susiburia į grupes, pvz., migruojančios žąsys skrisdamos sudaro trikampį, kad išeikvotų mažiau energijos; atvirose žolėtose lygumose besiganančios antilopės gnu susiburia į kaimenę, kurioje vienoms maitinantis kitos stebi aplinką. Kai kurie aktyvūs plėšrūnai (vilkai, hieniniai šunys, liūtai) medžioja grupėmis, kad įveiktų už save didesnį grobį.
atvirose lygumose besiganančių antilopių gnu kaimenėje vienos maitinasi, kitos stebi aplinką ir įspėja apie pavojų