gyvnų infèkcinės lgos, gyvnų ùžkrečiamosios lgos, ligos, kurias sukelia į organizmą įsiskverbę patogenai arba jų toksinai. Skirstomos pagal sukėlėjus (bakteriozės, virozės), dažniausias sukėlėjų lokalizacijos vietas organizme (odos, žarnyno, kvėpavimo organų), gyvūnų rūšį ir amžių (galvijų, naminių paukščių, mėsėdžių, prieauglio). Pagal gyvūnų sirgimo trukmę infekcinės ligos būna ūminės, poūmės ir lėtinės, pagal formą – tipinės ir atipinės, pagal pažeistus organus – plaučių, kaulų, gimdos, kiaušidžių ir kitos. Tarptautinė klasifikacija pagal pavojingumą infekcines ligas skiria į A, B ir C grupes. Persirgusių gyvūnų organizme atsiranda antikūnų. Infekcinės ligos padaro didelių nuostolių. Sergantieji gyvūnai gaišta, daug lėšų skiriama infekcinių ligų prevencijai ir joms likviduoti. Infekcinių ligų būna visur, bet jų pobūdis, atsiradimas ir išplitimas labai priklauso nuo areale esančių gyvūnų rūšių, gamtinių geografinių ir ūkinių ekonominių sąlygų. Infekcinės ligos nustatomos išanalizavus epizootinio (epideminio), klinikinio, patologoanatominio, histologinio, bakteriologinio, virusologinio, hematologinio, serologinio, alerginio tyrimo ir biologinio bandymo rezultatus. Profilaktikos priemonės: gyvūnai skiepijami, jiems leidžiama serumo.
2345
-infekcinės ligos