gyvnų júodligė, ūminė infekcinė liga. Sukelia sporas sudaranti bakterija Bacillus anthracis. Daugiausia serga žolėdžiai gyvuliai, rečiau – kiaulės ir plėšrieji žvėrys. Užsikrečiama per sporomis užkrėstą pašarą, vandenį, dirvožemį. Sukėlėją platina kraujasiurbiai vabzdžiai. Bacilos, patekusios į organizmą pro pažeistą odą arba gleivinę, dauginasi ir su krauju bei limfa išnešiojamos po visą kūną. Jų toksinai pažeidžia kraujagyslių sieneles, ardo eritrocitus. Kraujas pajuosta, nekreša. Padidėja limfmazgiai, blužnis. Daugelyje organų išsilieja kraujas. Inkubacinis laikotarpis 1–3 dienos. Gyvuliai serga odos ir žarnų juodlige. Sergantiesiems odos juodlige kūno temperatūra pakyla iki 42 °C, padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Gyvuliai neėda, būna apatiški. Pažandžių ir kaklo srityje atsiranda patinimų (karbunkulų). Kartais pasveikstama. Gyvuliams, sergantiems žarnų juodlige, sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai, vėliau jie viduriuoja su krauju, būna dieglių. Ligos eiga būna žaibiška (gyvulys gaišta po kelių minučių), ūminė (gaišta po 2–3 d.), poūmė (po 7–8 dienų). Juodligė gydoma serumu, antibiotikais. Gyvulių lavonai sudeginami. Panaikinus juodligę jos paplitimo vietoje gyvuliai kasmet skiepijami.
2345
-juodligė