gyvnų mitýba, gyvūnų aprūpinimas maisto medžiagomis. Būna dvejopa: endogeninė – mintama savo kūno atsargomis (pvz., badaujant ar įmygio metu) ir egzogeninė – maistas imamas iš aplinkos. Gyvūnai apsirūpina maistu pasyviai ir aktyviai. Pasyviai minta nejudrūs (prisitvirtinę prie substrato) ir mažai aktyvūs gyvūnai (pvz., pintys, daugelis duobagyvių). Jie sulaiko (filtruoja arba paralyžiuoja) vandens srovės nešamus mažus gyvūnus ir organinių medžiagų daleles. Daugumai gyvūnų būdinga aktyvi mityba (ganymasis, grobio tykojimas, persekiojimas, gaudymas). Gyvūnų, kaip ir žmogaus, mityba susideda iš maisto paėmimo (turi specialius organus – dantis, lipnų liežuvį, nagus, žnyples, vandens gyvūnai – filtravimo įtaisus), jo susmulkinimo, virškinimo ir pasisavinimo. Pagal mitybos specializaciją gyvūnai skirstomi į eurifagus, arba visaėdžius (minta įvairiu augaliniu ir gyvūniniu maistu), ir stenofagus, mintančius keliomis (oligofagai) arba viena (monofagai) maisto rūšimi. Nepakankama arba nevisavertė mityba mažina gyvūnų atsparumą infekcinėms ligoms, nepalankių aplinkos veiksnių poveikiui, dėl to sutrinka jų fiziologiniai procesai, ypač tie, kurie susiję su veisimusi (veisimasis sulėtėja arba visai nutrūksta). Nuo mitybos sąlygų priklauso ir gyvūnų populiacijų gausumas.
-mityba