gyvnų pasiùtligė, ūminė virusinė centrinės nervų sistemos liga. Sukelia virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Lyssavirus genčiai. Pasiutlige serga šiltakraujai gyvūnai: visų rūšių (dažniausiai šuninių šeimos) žinduoliai ir paukščiai; iš naminių gyvulių – galvijai, avys, kiaulės, arkliai. Užsikrečiama pasiutligės sukėlėjui su sergančio gyvūno seilėmis patekus ant pažeistos gleivinės arba odos (dažniausiai įkandus). Inkubacinis laikotarpis dažniausiai 3–6 savaitės (apie 90 % atvejų). Būna 5 klinikinės formos: abortinė (po pirmųjų pasiutligės požymių gyvūnas pasveiksta), grįžtamoji (po laikino pagerėjimo gyvūnai gaišta), atipinė (lėtinė; būdinga išsekimas, hemoraginis gastroenteritas), šėlimo (tipiškiausia; būdinga agresyvumas) ir rami, arba paralyžinė (agresyvumas ne toks ryškus). Yra 3 ligos stadijos: melancholinė (gyvūnai apatiški arba pernelyg linksmi, judrūs), jaudinamoji (gyvūnai neramūs, agresyvūs, juos ištinka traukulių priepuoliai, pamažu paralyžiuojami ryklės ir galūnių raumenys) ir paralyžinė, arba depresinė (paralyžiuojama vis didesnė kūno dalis, būna vis ilgėjančių apatijos periodų). Gyvūnai gaišta po 2–11 dienų. Gyvūnai, sergantys pasiutlige, naikinami. Ligos plitimas ribojamas vakcinuojant naminius ir laukinius gyvūnus.
2345
-pasiutligė