gyvnų raudónligė, infekcinė odos liga. Serga kiaulės, rečiau arkliai, galvijai, antys, avys, elniai, šunys, paukščiai, žuvys. Sukelia gramteigiamos lazdelės formos bakterijos Erysipelothrix rhusiopathiae. Bakterijų nešiotojai yra sveiki gyvuliai, paukščiai, graužikai, vabzdžiai (musės, galvijų sparvos, erkės), žuvys. Apsikrečiama per virškinamąjį traktą, kvėpavimo organus, pažeistą odą. Ligos eiga būna žaibiška, ūminė, poūmė ir lėtinė. Žaibiška raudonligė pasitaiko retai. Ūmine raudonlige sergančių gyvulių temperatūra pakyla iki 42 °C, jie būna apatiški, atsiranda širdies nepakankamumas, skrandžio ir žarnų atonija, užkietėja viduriai. Sergant poūme raudonlige, be minėtų požymių, įvairiose kūno vietose atsiranda rausvų, vėliau tamsiai raudonų patinimų. Lėtinė raudonligė sukelia endokarditą, dusulį, edemas, sustorėja sąnariai. Avims, ožkoms ir galvijams raudonligė pažeidžia sąnarius. Paukščių (antys, kalakutai) serga 40–50 %, gaišta 15 %. Žuvų organizme bakterija dažniausiai nesukelia ligos, bet ant kūno paviršiaus gali ilgą laiką augti ir daugintis. Raudonligė gydoma serumu, antibiotikais, simptominiais preparatais. Kiaulės periodiškai vakcinuojamos.
1345
-raudonligė