gyvnų salmoneliòzė, ūminė infekcinė liga. Serga arkliai, galvijai, avys, ožkos, kailiniai žvėreliai, paukščiai, bitės. Sukelia bakterijos salmonelės. Užsikrečiama nuo sergančių gyvūnų per jų išskyromis užkrėstus pašarus, vandenį, t. p. kontakto būdu. Suaugę gyvūnai serga lėtine forma arba yra sukėlėjų nešiotojai. Užkrato nešiotojo išskyroms patekus į vandenį ar pašarus ūmine ligos forma daugiausia serga jaunikliai. Viduriavimą skatinančios salmonelės (Salmonella enterica serologinis tipas Enteritidis, Salmonella enterica serologinis tipas Choleraesuis), patekusios į organizmą, užkrečia daugumą organų ir sukelia sepsį. Gyvūnai gali susirgti plaučių uždegimu, osteomielitu, meningitu. Sergančios kumelės 4–5 nėštumo mėnesį išsimeta, laiku atsivesti kumeliukai viduriuoja, vėliau jiems patinsta sąnariai. Veršeliai ir paršeliai karščiuoja, viduriuoja, vėliau suserga plaučių uždegimu, lėtai auga arba gaišta. Avys ir ožkos išsimeta į nėštumo pabaigą, laiku atsivesti jaunikliai karščiuoja, jiems būna raumenų traukulių. Kailiniai žvėreliai dažniausiai veda negyvus arba silpnus nejudrius jauniklius. Išsiritę žąsiukai ir ančiukai suserga pirmąją savaitę, jiems iš snapo bėga išskyros, atsiranda raumenų traukulių. Bitės, baigiantis žiemojimui, pasidaro neramios, joms paralyžiuoja sparnus ir kojas. Persirgę gyvuliai įgyja imunitetą, paukščių imunitetas būna nestabilus. Gydoma imuniniais serumais ir antibiotikais. Profilaktika: patalpų dezinfekcija, sergančių gyvulių izoliavimas ir vakcinacija.
2271
-salmoneliozė