gyvnų tuberkuliòzė, lėtinė infekcinė liga. Gyvūnų tuberkulioze serga dažniausiai žinduoliai (daugiau kaip 55 rūšių) ir paukščiai (apie 25 rūšis). Iš naminių gyvulių tuberkulioze dažniausiai serga galvijai, kiaulės, iš kailinių žvėrių – audinės, nutrijos, rudosios ir poliarinės lapės, iš naminių paukščių – vištos. Iš laukinių gyvūnų dažniausiai serga beždžionės, drambliai, žirafos, hipopotamai, zoologijos soduose laikomi gyvūnai. Užsikrečiama nuo sergančiųjų kvėpuojant bakterijomis užkrėstu oru, per užkrėstą pašarą. Gemalas gali užsikrėsti per placentą, jauniklis – per sergančios patelės pieną. Užsikrėtę gyvūnai suserga po kelių mėnesių arba kelerių metų. Sergančios karvės karščiuoja, kosi, liesėja, padidėja jų limfmazgiai, jos gali viduriuoti, išsimesti. Vištos šlubuoja, nededa kiaušinių, viduriuoja, vemia, liesėja, pabąla ir susiraukšlėja jų skiauterė, atrofuojasi krūtinės raumenys. Lapėms sutrinka virškinimas, rega, mažėja jų vislumas, dažnai jos išsimeta, vemia, kosi, liesėja ir gaišta. Audinės mažai ėda, viduriuoja, ant galvos arba kaklo atsiranda pūlinių. Tuberkuliozė nustatoma įvertinus imunines reakcijas, patologinius anatominius pakitimus, bakteriologinių tyrimų duomenis. Tuberkulioze sergantys gyvūnai naikinami.
-tuberkuliozė; -džiova