gyvýbės draudmas, draudimo šaka; turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudžiamojo (draudiminio) įvykio – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje numatyto termino pasibaigimo ar kito – mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.

Gyvybės draudimo grupės

Pagal Europos Sąjungos direktyvą (1979) skiriamos gyvybės draudimo pagrindinės grupės: draudimas mirties atvejui, tam tikro amžiaus sukakties draudimas, gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui, sutuoktuvių ir gimimų draudimas, tontinos, anuitetai, pensijų draudimas (pensijų kaupimas), kitas gyvybės draudimas.

Gyvybės draudimo rūšys

Pagal draudimo veiklą skiriamas grynasis gyvybės rizikos draudimas, grynasis kapitalo kaupiamasis draudimas, mišrusis gyvybės draudimas.

Grynojo gyvybės rizikos draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja mokėti tam tikro dydžio draudimo įmoką, o draudikas (draudimo įmonė) perima draudėjo mirties riziką ir pasižada draudžiamojo įvykio (draudėjo mirties) atveju draudimo sutartyje nurodytiems naudos gavėjams išmokėti tam tikro dydžio draudimo išmoką. Kapitalo kaupimo veikla šiuo atveju nevykdoma. Draudžiant gyvybę taikomi draudėjų amžiaus apribojimai. Kuo senesnis asmuo, tuo didesnė draudžiamojo įvykio tikimybė ir mokėtina draudimo įmoka. Sulaukus tam tikro amžiaus (įvairiose šalyse amžiaus riba skiriasi, bet dažniausiai yra ne didesnė kaip 85 metai) draudimo įmokos pasidaro tokios didelės, kad norinčiųjų drausti savo gyvybę praktiškai nėra.

Grynojo kapitalo kaupiamojo draudimo – tam tikro amžiaus sukakties, tam tikro ateities įvykio (pavyzdžiui, vaikų santuokos, studijų aukštojoje mokykloje, draudėjo kelionės aplink pasaulį; šie draudimai gali būti vykdomi ir kaip mišrieji), pensijų draudimo – atveju draudėjas moka draudimo sutartyje numatyto dydžio draudimo įmoką ir suėjus nustatytam terminui gauna tam tikro dydžio išmoką (ji susideda iš draudėjo sumokėtų draudimo įmokų ir nuo sukaupto kapitalo paskaičiuotų palūkanų). Jeigu draudėjas miršta nesulaukęs draudimo sutartyje numatyto draudimo išmokos termino, sukauptas kapitalas su palūkanomis išmokamas sutartyje nurodytiems naudos gavėjams, o jei tokių nėra, – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams. Praktikoje dažniausiai taikomas mišrusis gyvybės draudimas, apimantis ir kapitalo kaupimą, ir riziką (draudžiamojo įvykio tikimybę). Jis garantuoja draudėjui kapitalo kaupimą, o jam mirus – šeimos narių aprūpinimą piniginėmis lėšomis. Draudimo išmoka išmokama draudėjui arba sutartyje nurodytiems naudos gavėjams, o jeigu jų nėra, – teisėtiems draudėjo turto paveldėtojams.

Mišriojo gyvybės draudimo sutartys gali numatyti ir 2 draudėjus. Tokiu atveju suėjus numatytam išmokos terminui draudimo suma išmokama abiem draudėjams. Jei vienas draudėjas miršta nesulaukęs draudimo sutarties galiojimo pabaigos, draudimo suma išmokama kitam draudėjui.

Gyvybės draudimo sutartys

Pagal draudimo išmokos pobūdį gyvybės draudimo sutartys yra draudimo sumos sutartys – draudikas įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.

Draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį savo arba kito asmens turtiniais interesais.

Siekdamas kuo tiksliau įvertinti gyvybės draudimo riziką draudikas atsižvelgia į rizikos įvairius požymius (pavyzdžiui, draudėjo amžių, lytį, profesiją, gyvenamąją vietą, gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, laisvalaikio leidimo būdus), nustato tam tikrą draudimo sumos dydį, kurį viršijus draudėjas privalo pateikti gydymo įstaigos pažymą apie savo ar kito draudžiamo asmens sveikatos būklę. Draudimo sumos dydis, rizikos požymiai ir kitos sąlygos (pavyzdžiui, draudimo įmokų mokėjimo dažnis, papildomų draudimo išmokų nelaimingo atsitikimo ar nedarbingumo atveju numatymas) lemia draudimo įmokos dydį (dažniausiai fiksuotą ir pastovų visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį). Draudimo išmokos dydis priklauso nuo draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos, tam tikrais atvejais gali būti už ją didesnė (dėl draudėjams paskirstomo draudimo įmonės pelno dalies).

Draudžiamasis įvykis tiesiogiai susijęs su draudžiama rizika ar įvykiu, kurio atvejui draudžiama. Pavyzdžiui, draudžiant gyvybės rizikos draudimu draudžiamuoju įvykiu laikoma asmens mirtis (mirtis per karus, sukilimus ir kitus masinius neramumus dažniausiai nelaikoma draudžiamuoju įvykiu, apdraustojo savižudybė dažniausiai laikoma draudžiamuoju įvykiu, jei nuo draudimo sutarties sudarymo praėjo tam tikras metų skaičius), tam tikro amžiaus sukakties draudimo draudžiamuoju įvykiu – sutartyje nurodyto metų skaičiaus suėjimas, sutuoktuvių draudimo – apdrausto asmens santuoka. Draudžiamuoju įvykiu bus laikomas ir nelaimingas atsitikimas bei draudėjo nedarbingumas, jei kartu su gyvybės rizika draudimo įmonė papildomai perims ir šias rizikas.

Gyvybės draudimo sutartys yra ilgalaikės, trunkančios dažniausiai 10 ir daugiau metų. Per tokį laikotarpį dėl pasikeitusių aplinkybių (pasikeitus draudėjo pavardei, šeiminei padėčiai, mokumui, pageidaujant pakeisti naudos gavėjus, numatyti papildomą draudimo sumą nelaimingo atsitikimo atveju ir kita) gali kilti poreikis pakeisti kai kurias draudimo sutarties sąlygas. Sutarties sąlygų pakeitimams, didinantiems draudiko perimtą riziką, reikalingas ne tik draudėjo pareiškimas, bet ir draudimo įmonės sutikimas. Jeigu draudėjas nusprendžia padidinti draudimo sutartyje numatytą sumą, sutarties sąlygos dažniausiai nėra keičiamos, draudėjui pasiūloma sudaryti dar vieną gyvybės draudimo sutartį. Pablogėjus draudėjo mokumui gali būti pakeista draudimo įmokų mokėjimo tvarka, sumažinta numatyta draudimo suma, pratęstas sutarties galiojimo laikas, atsisakyta papildomų rizikų draudimo (kartu sumažėja draudimo įmoka). Esant ypač blogai draudėjo finansinei būklei draudimo sutartis nutraukiama ir draudėjui išmokamas (iš karto arba suėjus sutartyje nustatytam terminui) iki to laiko sukauptas kapitalas kartu su paskaičiuotomis palūkanomis.

Draudimo įmokų ir išmokų apmokestinimas

Gyvybės draudimo laikotarpiu sukauptam draudėjų kapitalui ir draudimo įmokoms bei išmokoms įvairiose šalyse taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmokos gali būti neapmokestinamos, apmokestinama tam tikrą sumą viršijanti draudimo įmokų dalis, sukauptas draudėjų kapitalas priskaičiuojamas prie draudėjų turto ir kasmet apmokestinamas turto mokesčiu, draudimo išmokos neapmokestinamos, apmokestinamos tam tikru tarifu. Gyvybės draudimu apsidraudusiems asmenims taikomos įvairios mokesčių lengvatos (tam tikromis sąlygomis mažinama fizinio asmens su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinamoji dalis, taikoma apmokestinamojo pelno lengvata savo darbuotojus draudžiančioms įmonėms ir kita).

Valstybinis gyvybės draudimas

Be draudimo įmonių vykdomo gyvybės draudimo, yra ir valstybinis socialinis draudimas, vykdantis draudimą senatvės, invalidumo bei maitintojo netekimo pensijoms ir kitoms įstatymų numatytoms išmokoms gauti.

Gyvybės draudimas Lietuvoje

Lietuvoje pagal Draudimo įstatymą (2003) gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės: sutuoktuvių ir gimimų draudimas, su investiciniais fondais susijęs gyvybės draudimas (kai investavimo rizika tenka draudėjui), tontinos, pensijų kaupimo veikla ir kitas gyvybės draudimas.

Pagrindinės gyvybės draudimo rūšys: gyvybės rizikos draudimas, kaupiamasis gyvybės ir kritinių ligų draudimas, investicinis gyvybės ir kritinių ligų draudimas, universalusis gyvybės draudimas, mišrusis gyvybės draudimas, studijų draudimas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (2002, įsigaliojo 2003) nurodyta, kokiais atvejais 15 % gyventojų pajamų mokesčio tarifu apmokestinamos išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir iš pensijų fondų mokamos pensijų išmokos, taip pat kokiais atvejais neapmokestinamos įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų fondams mokamos įmokos, gyvybės draudimo ir iš pensijų fondų mokamos išmokos. Numatyta galimybė nuolatiniams šalies gyventojams, sudariusiems didesnės kaip dešimties metų trukmės gyvybės draudimo sutartį, susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, tai yra sumažinti apmokestinamąsias pajamas riboto dydžio (iki 25 % sumokėto gyventojų pajamų mokesčio) atskaitymais – gyvybės draudimo įmokomis, šalyje įsteigtiems pensijų fondams skirtomis įmokomis. Lietuvos gyvybės draudimo bendrovių veiklos rezultatai 2003 parodyti lentelėje.

Nuo 2002 veikia Lietuvos gyvybės draudikų asociacija (vienija visas šalies gyvybės draudimo bendroves).

Lent. Lietuvos gyvybės draudimo bendrovių veiklos rezultatai 2003* (neatskaičius perdraudikų dalies)
Bendrovė Pasirašytos draudimo įmokos, Lt Apmokėta žala, Lt Sudarytos draudimo sutartys, vnt. Išmokų skaičius, vnt.
Lietuvos draudimo gyvybės draudimas** 85 401 684 7 673 406 12 695 4 507
ERGO Lietuva gyvybės draudimas 41 055 872 595 397 4 529 38
VB gyvybės draudimas 35 948 498 606 154 2 605 113
Lietuvos draudimas*** 16 604 722 19 193 969 20 123
Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas 15 525 716 269 822 4 642 12
Sampo gyvybės draudimas 12 676 586 505 168 980 265
Bonum Publicum 2 091 412 39 041 646 63
NORD/LB gyvybės draudimas 2 071 263 14 681 413 27
Seesam Lietuva gyvybės draudimas 1 644 234 22 230 688 15
Lindra‑gyvybės draudimas 1 251 279 333 980 305 355
Preventa** 6 057 37 857 43
*Draudimo priežiūros komisijos duomenys
**nuo 2004 Hansa gyvybės draudimas
***vykdo įsipareigojimus pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 1997 07 31

3064

3125

draudimas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką