Gžèlės kerãmika, keramikos (fajanso, porceliano) dirbiniai (indai, smulkioji plastika ir kita), gaminami Maskvos srityje, Ramenskojės rajono kaimuose (vadinami pagal buvusios geležinkelio stoties pavadinimą). Šiose apylinkėse keramika kuriama nuo 14 amžiaus. 18 a. antroje pusėje pradėjus kurti į italų majoliką panašius fajansinius ištapytus dirbinius Gželės keramika suklestėjo. 19 a. pradžioje pradėta gaminti ir porceliano dirbinius. 1830–40 buvo apie 50 Gželės keramikos įmonių ir apie 40 tapybos dirbtuvių. Garsėjo indai, ištapyti aukso spalvos liustru, ypač plito pusfajansio dirbiniai su mėlynu poglazūriniu dekoru (panašiu į lubokų). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Gželės keramikos gamyba sumenko. Atgaivinta po II pasaulinio karo, tęsiamos senosios Gželės keramikos tradicijos.
ąsotis (19 a. 3–5 dešimtmetis)
Dirbiniai aptakių, suapvalintų formų, su lipdytiniu skulptūriniu arba tapytu poglazūriniu dekoru. Žymesni dailininkai: L. Azarova, N. Bessarabova, T. Dunašova.
2972