Hagadà, judaizme – tekstų, skaitomų Pesacho išvakarėse per sederą, rinkinys. Daugelis Hagados redakcijų išsaugota 13–15 a. rankraščiuose (fragmentų rasta genizoje Kaire). Įtraukti įvairių amžių tekstai (pvz., Biblijos, Mišnos) – palaiminimai, maldos, midrašiniai komentarai, psalmės, religinės poemos, giesmės, dainos. Nurodyta, kaip paruošti stalą sederui, jo tvarka ir tos tvarkos aiškinimai. Svarbiausia Hagados dalys: vyno taurės laiminimo malda; macos, kaip priespaudos duonos, prasmės aiškinimas; įvadas į pasakojimą apie išėjimą iš Egipto pagal išminčių Šmuelį (2 a. pabaiga–3 a. vidurys); pasakojimas apie tanajus, jų diskusija, pabrėžianti pasakojimo svarbą; 4 sūnų baraita – patarimai tėvui, kaip pagal halachą mokyti skirtingų charakterių (išmintingą, nedorą, naivų ir niekuo nesidomintį) sūnus; Išėjimo knygos 13, 8 tanajų aiškinimas; įvadas į pasakojimą apie išėjimą iš Egipto, pagrįstas Ravos Abba ben Josefo ben Hamo (4 a. prieš Kristų) nuomone (priešinga išminčiaus Šmuelio); tanajų midrašas apie Pakartoto Įstatymo knygos 26, 5–8; tanajų komentarai apie bausmes Egiptui ir Raudonosios jūros perskyrimo stebuklus; Rabano Gamalielio II (1 a. pabaiga) aiškinimas apie Pesacho ir macos prasmę. Hagados tikslas – perduoti tradiciją (Iš 13, 8).
565