Hagen (Hãgenas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, į pietus nuo Dortmundo.
Hagen
189 600 gyventojų (2022); priklauso Reino-Ruhro aglomeracijai.
Hagenas įsikūręs prie Ruhro upės (Reino intakas) ir jo intakų Volmės ir Lennės. Per Hageną eina Dortmundo–Frankfurto prie Maino geležinkelis ir plentas.
Juodoji metalurgija, elektros mašinų gamyba, chemijos (gumos), maisto, popieriaus, tekstilės pramonė. Technikos, žemės ūkio aukštosios mokyklos, konservatorija.
Miesto muziejus (Hageno centras), Vestfalijos technikos paminklų muziejus po atviru dangumi (skansenas; >70 pramonės objektų), kiti muziejai. Teatras.
Prie Hageno, Sauerlando kalnuose (jie susidarę iš devono klinties), yra karstinių urvų, tarp jų – Kluterio (ilgis 5,4 km, vienas ilgiausių Vokietijoje), Decheno urvai.
Architektūra
Fachverkiniai ginklakalių namai (apie 1660). Šv. Jono bažnyčia (1750, atstatyta 1952). Rokokinis Harkorteno gyvenamasis namas (1757). Menininkų kolonija Hohenhagen (1906–11, architektai H. C. van der Velde, P. Behrensas ir kiti) su Hohenhof (1906, architektas H. C. van der Velde) ir Goedecke’s vilomis (1910, architektas P. Behrensas), Thorn‑Prikkerio gyvenamuoju namu bei dirbtuvėmis (1910, architektas J. L. M. Lauweriksas), Cuno namu (1911, architektai P. Behrensas, W. Gropius). Jugendo stiliaus krematoriumas (1907, architektas P. Behrensas).
2271
Istorija
Hagenas pradėjo kurtis apie 10 a.; 1324 atiteko Markos grafystei, 1614 – Brandenburgo ir Prūsijos valstybei. Miesto teisės nuo 1746. Po 1661 ėmė plėtotis juodoji metalurgija, 18 a. – tekstilės pramonė.
2271
Lietuviai
Po II pasaulinio karo Hagene apsigyveno karo pabėgėlių lietuvių. 1957 įkurta Vokietijos lietuvių bendruomenės Hageno apylinkė iš pradžių turėjo 83 narius (vėliau jų padaugėjo iki 120), organizavo stovyklas lietuvių vaikams (pirmininkas L. Vilčinskas). Laikyti lietuviams pamaldas iš Oberhauseno atvykdavo kunigas K. Gulbinas. Rengtos lietuviškos paskaitos, meno programos. Po 1990 Hagene apsigyveno daugiau lietuvių, atvykusių iš Lietuvos. Atgaivinta Vokietijos lietuvių bendruomenės apylinkės veikla (pirmininkas V. Žielys-Jelis). 21 a. pradžioje laikomos evangelikų ir ekumeninės pamaldos, rengiami pobūviai ir lietuvių muzikos vakarai, susikūrė giedotojų būrelis (vadovas V. Žielys-Jelis).
2802