Hãgos istòrija
Pirmąkart Haga minima 1097. Išsiplėtė 13 a., kai grafas Florentas V (1254–96) vietoj čia buvusios medžioklės pilaitės pastatydino rezidencinę Olandijos grafų pilį. Prie jos 13 a. pabaigoje–14 a. pradžioje įsikūrė miesto tipo gyvenvietė. Nuo 14 a. Haga – kultūros centras, iš pradžių garsėjo literatūra, 16–17 a. tapyba, labiausiai portretais (J. Steenas), 19 a. – peizažais (vadinamoji Hagos mokykla: J. ir H. Marisai, A. Hauve). 17–18 a. Haga buvo svarbus Europos spaudos centras.
1559 į Hagą savo rezidenciją perkėlė štathalteris Vilhelmas Oranietis. 16 a. 9 dešimtmetyje Hagoje pradėjo posėdžiauti Jungtinių Provincijų Generaliniai luomai ir Valstybės taryba.
17 a. Jungtinėms Provincijoms tapus viena pirmaujančių Europos valstybių – diplomatinių santykių centras. 1795–1808 Prancūzijai pavaldžios Olandijos respublikos sostinė. Nuo 1806 miesto teisės. 1815–30 pakaitomis su Briuseliu Nyderlandų karalystės Generalinių luomų susirinkimo vieta. Po 1899, 1907 Hagos taikos konferencijų – tarptautinio teismo nuolatinis centras (pvz., 1922–40 čia veikė Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas).
2271
-Haga