Hãgos konveñcija, UNESCO kultros vertýbių apsaugõs ginklúoto konflkto metù konveñcija, pirmasis tarptautinis susitarimas dėl kultūros vertybių specialios apsaugos ginkluoto konflikto metu.
Reglamentavimas
Priimta 1954 Hagoje. Papildyta Hagos konvencija vykdymo taisyklėmis ir 2 protokolais (Lietuva Hagos konvenciją ir pirmąjį protokolą ratifikavo 1998, antrąjį – 2001). Konvencijoje nustatyta, kad kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės (architektūros, dailės, istorijos paminklai, archeologinės vietovės, istorinės ar meninės vertės pastatai ir jų ansambliai, meno kūriniai, meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės rankraščiai, mokslinės ar kitokios reikšmingos knygos, archyviniai dokumentai, muziejai, didelės bibliotekos, archyvų saugyklos ir slėptuvės, skirtos kultūros vertybėms saugoti ginkluoto konflikto metu), ypač svarbios tautos kultūros paveldui, yra saugomos ir gerbiamos, neatsižvelgiant į jų kilmę ir nuosavybę. Hagos konvencijos įpareigojimai garantuoti vertybių apsaugą ir jas gerbti taikomi šalims, kurių teritorijoje jos yra, t. p. okupuojančioms bei kitoms ginkluotame konflikte dalyvaujančioms šalims.
Hagos konvencijos saugomų kultūros vertybių simbolis
Dauguma konvencijos nuostatų taikoma paskelbus karą ar kitokio ginkluoto konflikto atveju (net jei viena ar daugiau šalių karo padėties nepripažįsta), o tam tikros nuostatos, pvz., įsipareigojimas į karinius nuostatus ar instrukcijas įtraukti teisės normas, kurios užtikrintų Hagos konvencijos laikymąsi, – ir taikos metu.
Konvencijos šalių įsipareigojimai
Hagos konvencijos šalys įsipareigoja garantuoti kultūros vertybių apsaugą nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių, tai yra nenaudoti vertybių, jų aplinkos kitiems tikslams, jeigu ginkluoto konflikto atveju jos galėtų būti sunaikintos ar apgadintos, t. p. nesiimti jokių piktavališkų veiksmų, uždrausti, užkirsti kelią arba nutraukti tokių vertybių vagystes, grobstymus, pasisavinimą arba vandalizmo aktus prieš jas, nerekvizuoti kitos šalies teritorijoje esančių kilnojamųjų kultūros vertybių, susilaikyti nuo bet kokių atsakomųjų baudžiamųjų veiksmų, jeigu dėl jų nukentėtų kultūros vertybės. Konvencijoje numatyta ir speciali kultūros vertybių apsauga, garantuojanti jų neliečiamumą. Ji gali būti paskirta tam tikriems objektams, pvz., slėptuvėms, kuriose ginkluoto konflikto atveju saugomos kilnojamosios kultūros vertybės, paminklų sankaupų centrams ir kitiems, jeigu jie yra pakankamai toli nuo didelių pramoninių centrų arba svarbių karinių objektų, nėra naudojami karo tikslams ir gali atlaikyti bombardavimą. Saugomi objektai turi būti registruojami specialiame Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos registre. Hagos konvencijos saugomos kultūros vertybės žymimos specialiu simboliu.
Ankstesni teisės aktai
Iki Hagos konvencijos priėmimo kultūros vertybių apsaugos pradmenys buvo įtvirtinti bendrosiose tarptautinės ginkluoto konflikto teisės sutartyse, pvz., 1899 priimtos Hagos konvencijos Dėl sausumos karo įstatymų ir papročių priede numatytas bendras draudimas plėšti, naikinti ir grobti kultūros vertybes, 1907 Hagos konvencijoje Dėl bombardavimo iš jūrų pajėgų per karą nurodyta, kad turi būti imamasi visų atsargumo priemonių siekiant išsaugoti istorinius paminklus ir pastatus, skirtus religijai, mokslui ir labdarai.
73