Hačio istòrija
Apie Haičio istoriją iki nepriklausomybės paskelbimo 1804 Dominikos Respublikos istorija.
K. Kolumbas Españoloje (raižinys, 1594, dailininkas Theodoras de Bry)
Pirmieji nepriklausomybės metai
Buvusio vergo J.‑J. Dessalines’o vadovaujamiems sukilėliams sumušus prancūzų ekspedicinį korpusą 1804 01 01 paskelbta Españolos nepriklausomybė; sala pavadinta ankstesniu indėnišku vardu – Haičiu.
Haitis tapo pirmąja nepriklausoma juodaodžių valstybe Lotynų Amerikoje. Jos istorijai būdinga nestabili vidaus padėtis, rasinė juodaodžių ir mulatų nesantaika bei kova dėl valdžios, valstybės perversmai, diktatorių įsigalėjimas. 1804 imperatorium Jokūbu I pasiskelbęs J.‑J. Dessalines’as panaikino vergiją, buvo priešiškas ir baltiesiems (konfiskavo buvusių kolonistų žemes ir turtą, 1804–05 išžudyta 3000–4000, t y. didžioji dauguma, baltųjų Haičio gyventojų), ir mulatams. 1806 per mulatų maištą žuvus J.‑J. Dessalines’ui valstybė suskilo: salos pietinėje ir vakarinėje dalyje susikūrė Haičio respublika (1806–18 prezidentas A. Pétionas, 1818–43 prezidentas J.‑P. Boyer), šiaurinėje dalyje – Haičio valstybė (nuo 1811 Haičio karalystė; 1807 prezidentu, 1811 karaliumi Henriku I tapo vienas nepriklausomybės karo vadų, buvęs vergas generolas H. Christophe’as). 1820 Haičio karalystėje per kariškių maištą H. Christophe’ui nusišovus, J.‑P. Boyer abi valstybes suvienijo; prie suvienytos Haičio respublikos 1822 buvo prijungtas ir 1821 nepriklausomu pasiskelbęs Santo Domingas.
Jeano-Jacquesʼo Dessalinesʼo karūnacija (19 a. pradžios graviūra)
1838 Prancūzija pripažino Haičio nepriklausomybę, bet jis turėjo išmokėti buvusiems žemės savininkams kolonizatoriams dideles kompensacijas už konfiskuotą turtą, dėl to pablogėjusi šalies ūkinė ir finansinė padėtis skatino ir politinį nestabilumą. 1843 J.‑P. Boyer buvo nuverstas; 1844 nuo Haičio atsiskyrė Santo Domingas ir pasivadino Dominikos Respublika. 1847 prezidentu tapęs generolas F. E. Soulouque (1849 pasiskelbė imperatoriumi Faustinu I, 1859 buvo nuverstas) įvedė diktatūrą, nesėkmingai siekė vėl užvaldyti Dominikos Respubliką. 1859 prezidentas mulatas Guillaumeʼas Fabreʼas Nicolas Geffrard’as atkūrė respubliką (1867 jis buvo nuverstas).
La Ferrièreʼo tvirtovė (pastatyta 1820)
Haitis 20 amžiuje
JAV kariškiai Haityje (1919)
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje dėl įtakos šaliai varžėsi Prancūzija, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV); Haičio ūkis tapo priklausomas nuo užsienio valstybių kapitalo. Pasinaudojusios vidaus neramumais tvarkos atkūrimo pretekstu JAV 1915 įvedė savo kariuomenę ir Haitį okupavo. 1915 JAV statytinis prezidentas Philippe Sudré Dartiguenave’as pasirašė sutartį, pagal kurią JAV gavo teisę kontroliuoti Haičio finansus (Haitis faktiškai tapo JAV protektoratu). 1920 okupacinė kariuomenė nuslopino sukilimą (1918–20; žuvo apie 13 000 žmonių). Prezidentas Sténio Vincent’as (1930–41) vykdė finansų, administravimo, švietimo reformas. 1934 JAV kariuomenė buvo išvesta, bet JAV iki 1947 kontroliavo Haičio finansus ir muitus. 20 a. viduryje politinė padėtis buvo nestabili: 1946 ir 1950 įvykdyti kariniai perversmai. 1957 prezidento rinkimus laimėjęs juodaodis F. Duvalier (nuo 1964 prezidentas iki gyvos galvos) įvedė teroro režimą: jam valdant nužudyta daugiau kaip 30 000 režimo priešininkų. 1971 F. Duvalier mirus prezidentu tapo jo sūnus J.‑C. Duvalier. JAV reikalaujant sušvelninti diktatūrą jis inicijavo ribotas finansų ir teisines reformas, išlaisvino dalį politinių kalinių, bet faktiškai teroro režimas nepakito.
haitiečiai po J.‑C. Duvalier nuvertimo (Port o Prenso oro uostas, 1986 02 25)
1986 kilus neramumams J.‑C. Duvalier įvedė nepaprastąją padėtį, sudarė 5 narių Nacionalinės vyriausybės tarybą (vadovas – kariuomenės štabo viršininkas Henri Namphy), pats 1986 02 07 emigravo. Nacionalinės vyriausybės taryba sudarė vyriausybę, amnestavo dalį politinių kalinių. 1987 priimta konstitucija, 1988 01 prezidentu išrinktas Demokratinės nacionalinės pažangos sąjungos (Rassemblement des Démocrates Nationaux Progressistes, įkurta 1979) atstovas Leslie Manigat. Per 1988 02 karinį perversmą, kuriam vadovavo generolas Henri Namphy, Leslie Manigat nuo valdžios nušalintas, sudaryta karinė vyriausybė, sustabdytas konstitucijos galiojimas. Po 1988 09 karinio perversmo prezidentu tapęs generolas Prosperas Avrilis atkūrė 1987 konstituciją, paskelbė, kad rinkimai įvyks 1990. Dėl politinės įtampos, kurią skatino blogėjanti ūkinė ir socialinė padėtis, P. Avrilis 1990 atsistatydino.
Jeano‑Bertrandʼo Aristide’o valdymas
1990 prezidento rinkimus laimėjo Nacionalinio frontas už demokratiją ir permainas (centro ir kairiųjų partijų koalicija) vadovas, reformų šalininkas kairiųjų pažiūrų katalikų kunigas J.‑B. Aristide’as. 1991 jis buvo nuverstas (emigravo į JAV), valdžioje įsitvirtino chunta. Jai valdant dėl susidorojimo su opozicija, ūkio nuosmukio, kurį didino Amerikos valstybių organizacijos Haičiui paskelbtas ekonominis embargas, JAV ir Jungtinių Tautų sankcijos, padaugėjo nelegalių emigrantų į JAV. 1994 į šalį įvedus JAV vadovaujamas Jungtinių Tautų taikos palaikymo tarptautines karines pajėgas (išvestos 1997) chunta atsistatydino.
1994 J.‑B. Aristide’as sudarė civilinę vyriausybę, kurios nariais tapo jį remiančios partijos Politinė organizacija Lavalas (įkurta 1991, nuo 1996 Kovojančios liaudies organizacija) atstovai. Atkūrus konstitucijos galiojimą buvo panaikintos ekonominės sankcijos Haičiui. 1995 parlamento rinkimus laimėjo J.‑B. Aristide’ą remianti trijų partijų (Politinė organizacija Lavalas; Judėjimas už šalies pertvarkymą / Mouvement d’ Organisation du Pays, įkurtas 1946; Atvirų durų partija, įkurta 1992) koalicija.
Dėl nesutarimų su J.‑B. Aristide’u vyriausybės vadovas Smarcas Michelis, siekiantis vykdyti Pasaulio banko remiamų ūkio reformų programą, 1995 10 atsistatydino, JAV nutraukė Haičiui teikiamą pagalbą. 1996 prezidentu išrinktas Politinės organizacijos Lavalas atstovas, reformų šalininkas René Garcia Prévalis (1991 J.‑B. Aristide’o sudarytos vyriausybės vadovas). 2000 parlamento rinkimus laimėjo J.‑B. Aristide’ą remianti partija Lavalas šeima (įkurta 1996 suskilus Politinei organizacijai Lavalas). Per opozicijos boikotuojamus rinkimus (manoma, jų rezultatai buvo suklastoti) 2001 prezidentu vėl išrinktas J.‑B. Aristide’as. Politinė padėtis liko nestabili: nuo 2003 pabaigos vyko J.‑B. Aristide’o šalininkų ir priešininkų, kurie reikalavo surengti naujus rinkimus, susirėmimai, antivyriausybinės demonstracijos. 2004 01 šalies šiaurinėje dalyje prasidėjo J.‑B. Aristide’ą nušalinti siekiantis ginkluotas sukilimas. Sukilėliams užėmus šalies didžiuosius miestus ir priartėjus prie sostinės 2004 02 29 J.‑B. Aristide’as atsistatydino ir pabėgo iš šalies.
Haitis 21 amžiuje
Laikinuoju prezidentu tapo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Bonifaceʼas Alexandreʼas, ministru pirmininku – Gérardʼas Latortue. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pritarus, šalyje dislokuotos tarptautinės taikos palaikymo pajėgos (apie 1700 JAV, Kanados ir Prancūzijos karių), bet vidaus padėtis liko nestabili: vyko J.‑B. Aristide’o šalininkų ir priešininkų riaušės, susirėmimai su policija. Haitis nukentėjo nuo liūčių sukeltų potvynių ir žemės nuošliaužų (2004 05; žuvo apie 2300 žm., sugriauta daug pastatų), atogrąžų audros Jeanne (2004 09; žuvo apie 2000 žm., apie 230 000 žmonių liko be pastogės). 2010 01 12 šalį nusiaubė 7 balų žemės drebėjimas (žuvo 100 000–316 000 žm., apie 1 mln. neteko gyvenamųjų būstų). 2010 10 kilo choleros protrūkis (819 000 atvejų, paskutinis 2019 01, mirė apie 97 000 žm.). 2013 Haitis paragino Europos valstybes sumokėti reparacijas už vergiją, sudarė oficialią komisiją nuostoliams apskaičiuoti.
žemės drebėjimo sugriaustas Port o Prensas (2010 02 03)
2006–11 Haičio prezidentu vėl buvo René Garcia Prévalis, atstovaujantis kairiųjų partijų koalicijai Lepswa (nuo 2009 – Patriotinė vienybė). 2011–16 prezidentu buvęs muzikantas Michelis Martelly (atstovavo dešiniajai agrarinei partijai Valstiečių atsakas / Repons Peyizan, įkurta 2010) dėl kilusių neramumų atsistatydino pirma laiko. 2016–17 laikinojo prezidento pareigas ėjo Jocelermeʼas Privertʼas (atstovavo Patriotinei vienybei). 2016 11 prezidento rinkimus laimėjo Jovenelis Moïse (pareigas užėmė 2017 02; atstovavo liberaliai Haitiečių skustagalvių partijai, įkurta 2012). Jis valdė šalį dekretais (parlamento rinkimai atidėti), per ketverius metus pakeitė 7 ministrus pirmininkus. Pakėlus kuro kainas 2018 07–2019 12 Haityje vyko protestai ir demonstracijos, per kuriuos reikalauta prezidento, kurio valdymą daugelis laikė neteisėtu, atsistatydinimo. 2021 09 numatyta surengti prezidento, parlamento, vietos valdžios rinkimus bei konstitucinį referendumą (prezidento remiama konstitucine reforma siekta sustiprinti vykdomąją valdžią). 2021 07 07 Jovenelis Moïse buvo nužudytas savo namuose užpuolikų būrio. Nuo 2021 07 prezidento ir ministro pirmininko pareigas ėjo Arielis Henry. 2024 02 šalyje kilo nusikalstamų grupuočių organizuotas sukilimas (iš kalėjimų paleista tūkstančiai kalinių, bandyta užimti oro uostą). 2024 03 Arielis Henry paskelbė atsistatydinsiąs, kai bus sudaryta laikinoji prezidentinė taryba.
Jungtinių Tautų (1945), Amerikos valstybių organizacijos (1948), Karibų sandraugos (1997) narys.
L: T. Łepkowski Haiti: Początki państwa i narodu Warszawa 1964; A. Wilentz The Rainy Season: Haiti since Duvalier London 1989; D. Nicholls From Dessalines to Duvalier: Race, Colour and National Dependence in Haiti London 1996; A. O. Thompson The Haunting Past: Politics, Economics and Race in Carribbean Life Oxford 1997.