Háifa (hebrajų k. Heifa, arab. Hayfā), miestas Izraelio šiaurėje, prie Viduržemio jūros; apygardos centras.
Haifa
Plotas 64,5 km2. 281 100 gyventojų (2017; aglomeracijoje 610 000 gyventojų).
78 % Haifos miesto gyventojų – žydai, 11,2 % – arabai (2016), yra drūzų.
Haifa įsikūrusi ant Karmelio kalno ir jo papėdėje, prie Haifos įlankos. Didžiausias Izraelio jūrų uostas (metinė krovinių apyvarta 29,25 mln. t, 2017).
Automobilių magistralė ir geležinkelis į Tel Avivą. Oro uostas. Metropolitenas. Naftos perdirbimas (naftotiekis iš Elato), juodoji metalurgija (plieno liejimas), laivų (nedidelių karinių laivų, žvejybos katerių) statyba, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos, statybinių medžiagų (cemento), stiklo, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Žvejyba. Kasmetinis tarptautinis kino festivalis.
Haifos universitetas (įkurtas 1963). Izraelio technologijos institutas (įkurtas 1912). Tarptautinis kongresų ir parodų centras. Nacionalinis jūrų (įkurtas 1954), nacionalinis mokslo, planavimo ir technologijų, archeologijos, dailės, miesto, geležinkelių, lėlių muziejai. Teatras. Simfoninis orkestras.
Bahajų bendruomenės centras. Botanikos, zoologijos sodai. Karinių jūrų pajėgų bazė. Haifos pietiniame pakraštyje yra tarptautinis kompiuterijos mokslinių tyrimų centras.
-Hefa
Architektūra
Bahajų šventykla Haifoje (20 a. antra pusė, architektai W. S. Maxwellas, H. Amanatas, F. Sahba)
Sakraliniai pastatai: Karmelio kalno vienuolynas (13 a.) su graikiškojo kryžiaus plano Stella Maris bažnyčia (19 a., joje pranašo Elijo, arba Dievo Motinos, grota, kur, pasak legendos, grįždama iš Egipto buvo prisiglaudusi Šventoji Šeima), Bahajų šventykla su babidų sektos įkūrėjo Babo kapaviete ir persiškais sodais (20 a. antra pusė, architektai W. S. Maxwellas, H. Amanatas, F. Sahba). Technologijos institutas (1925, architektas A. Baerwaldas), prekybos centras (1933, architektas M. Loebas), viešbutis Teltch (1935, architektas L. Krakaueris), miesto biblioteka (1998, architektas C. Hekeris).
Istorija
Nuo 14 a. pr. Kr. buvo nedidelis žvejų uostas ir gyvenvietė. Antikos laikais ji buvo vadinama Kajata ar Hefa. Bizantiečių pavadinta Sikaminu. Per kryžiaus karus čia buvo stipri tvirtovė; 1100 užimta kryžiuočių, 1191 sultono Saladino sugriauta.
Nuo 17 a. antros pusės suintensyvėjus prekybai su Europa Haifa ėmė plėstis, virto miestu. 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje į Haifą iš Europos persikeliantys žydai pavertė miestą pramonės ir kultūros centru, europietišku miestu. 20 a. antroje pusėje tapo Izraelio valstybės svarbiausiu uostu.
2271