Haitis

Hatis (pranc. Haïti, isp. Santo Domingo), Sánto Domngas, 15 a. pabaigoje–17 a. Española (Espanjolà), Hispaniolà, sala Atlanto vandenyne, Didžiųjų Antilų salyne. Plotas 76 200 km², ilgis 650 km, didžiausias plotis 240 kilometrų. Saloje yra 2 valstybės: rytuose – Dominikos Respublika, vakaruose – Haičio Respublika. Apie 21,78 mln. gyventojų (2021). Nuo Kubos Haitį skiria Vėjų sąsiauris, nuo Jamaikos – Jamaikos sąsiauris, nuo Puerto Riko salos – Monos sąsiauris.

Salos kranto linijos ilgis apie 3060 kilometrų. Krantai vingiuoti. Tiburono pusiasalis (pietvakariuose). Haičio vakariniame krante yra Gonâves’o įlanka, šiaurrytiniame krante – Escocesos ir Samaná, pietiniame – Ocoa ir Neibos, šiauriniame – Manzanillo įlankos. Kyšuliai – Dame Marie (vakaruose), Engaño (rytuose), Beatos (pietuose).

Constanzos slėnio kraštovaizdis (Dominikos Respublika)

Salos paviršius kalnuotas, horstinis; didžiausi kalnagūbriai: Centrinė Kordiljera (3175 m aukščio Duarte’s kalnas – aukščiausias saloje), Šiaurės, Rytų Kordiljera, La Hotte’o masyvas, La Selle’io kalnagūbris. Kalnuose yra karstinių reljefo formų, urvų. Tarp kalnų, Haičio vidinėje dalyje yra lygumų, slėnių. Pietuose ir pietryčiuose plyti žemumos. Sala susidariusi iš mezozojaus ir kainozojaus nuosėdinių bei vulkaninių uolienų, susiraukšlėjusių per alpinę kalnodarą. Haitis yra subdukcijos zonoje, kurioje susiduria Šiaurės Amerikos ir Karibų litosferos plokštės. Dažni žemės drebėjimai. Klimatas tropinis jūrinis, veikiamas pasatų. 2 drėgnieji laikotarpiai (balandžio–birželio ir rugsėjo–lapkričio mėnesiais). Dažni uraganai. Vidutinė metinė temperatūra 25 °C. Sausaisiais laikotarpiais būna sausrų.

Upės trumpos, vandeningos. Ilgiausios upės – Artibonitas, San Juanas, Yaque del Norte, Osama, Yuna. Yra druskingų lagūninių, nedidelių karstinių ežerų. Didžiausi ežerai – Enriquillo, Saumâtre’o. Žemumose auga drėgnieji atogrąžų miškai, kalnų šlaituose – pušynai. Lygumose yra savanų. Pakrantėse mangrovės. Gyvena įvairūs graužikai, šikšnosparniai, kaimanai, driežai. Daug paukščių. Dėl masinio miškų kirtimo saloje padažnėjo sausrų. José Armando Bermúdezo nacionalinis parkas (Dominikos Respublikos teritorijoje; didžiausias saloje). Tarpvalstybinis La Selle–Jaragua-Bahoruco-Enriquillo UNESCO pripažintas biosferos rezervatas (nuo 2017). Enriquillo ežeras, Rincóno lagūna, Jaragua pelkė ir Manglares del Bajo Yuna nacionalinis parkas – Ramsaro konvencijos saugomos vietovės.

mangrovės Engaño kyšulyje (Haičio rytinė dalis)

Ūkis

Auginama batatai, maniokai, ryžiai, sorgai, cukranendrės. Daug naudingųjų iškasenų (nikelio, alavo, stibio, vario rūdų, sieros, aukso, sidabro).

Istorija

Salą 1492 atrado K. Kolumbas ir pavadino La Isla Española.

žemės drebėjimo sunaikintas Port o Prenso centras

2010 01 12 įvyko vienas stipriausių (magnitudė – 7,0) žemės drebėjimų saloje; po pagrindinio smūgio sekė eilė posmūgių (15 stipriausių magnitudė apie 5,0). Epicentras užregistruotas už 22 km į pietvakarius nuo Port o Prenso, per Haičio pietinę dalį ir Tiburono pusiasalį besidrėkiančio Enriquillo–Plantain Garden tektoninio lūžio zonoje. Įvairiais duomenimis žuvo nuo 200 000 iki 316 000 gyventojų, apie 1 mln. liko be pastogės. Stichijos sukelti padariniai (choleros protrūkis) pareikalavo dar 97 000 gyvybių. 2016 10 praūžė uraganas Matthew; buvo sugriauta apie 90 % pastatų, nukentėjo apie 2,1 mln. gyventojų, dėl užteršto vandens kilo choleros epidemija (sirgo apie 7 % salos gyventojų, daugiau nei 9000 iš jų mirė). 2021 08 14 žemė vėl sudrebėjo (magnitudė – 7,2; epicentras apie 100 km į vakarus nuo sostinės); žuvo apie 2200 gyventojų.