halas (2020 05 01)
hãlas (gr. halō – ratas), optinis atmosferos reiškinys – balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, dėmės, stulpai aplink Saulės ar Mėnulio diską, virš disko ar po juo. Susidaro šviesos spinduliams lūžtant ir atsispindint viršutinio aukšto debesų (dažniausiai plunksninių, sluoksninių) šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose. Dažniausiai Saulė ir Mėnulis būna apsupti ratilo, kurio kampinis dydis 22° (susidaro šviesai lūžtant tarp šoninių kristalo briaunų, kai kristalų pagrindinės ašys nėra orientuotos viena kryptimi) ir 46° (susidaro šviesai lūžtant tarp vienos iš šoninių briaunų ir prizmės pagrindo, t. y. 90° kampu). Vidinė ratilo dalis būna ryškesnė; išorės link spalvos blanksta.
Jei ledo kristalų pagrindinės ašys orientuotos vertikaliai, tai į abi puses nuo Saulės disko susidaro spalvotos dėmės – paraheliai (netikrosios saulės), o priešingoje dangaus skliauto pusėje – balta dėmė priešsaulis (antihelis); analogiškai susidaro netikrieji mėnuliai, arba paraselenos, ir priešmėnulis (antiselena). Kai ledo kristalų pagrindinės ašys daugiausia orientuotos horizontaliai, susidaro Saulės (ar Mėnulio) stulpai virš disko ar po juo.
Halo pasirodymas – orų pablogėjimo požymis.
halas
1163