háldjasas, estų mitologijoje – dvasia, serginti konkrečią teritoriją, vietą ar pastatą. Padavimuose haldjasai veikia įvairiais pavidalais (žmogaus, gyvūno, kaip daiktas), gali reikštis tik garsu. Tikėta, kad haldjasai gyvena šeimomis, yra žmonėms palankūs (pažeidus elgesio normas gali nubausti). Haldjasams aukodavo. Plintant krikščionybei haldjasas imtas traktuoti kaip demonas.
2271