Halikarnãsas (Halikarnassos), senovės graikų polis ir miestas Mažosios Azijos pietvakariuose (dabartinis Bodrum, Turkija). Apie 900 pr. Kr., per vadinamąją achajiškąją kolonizaciją, jį įkūrė dorėnai iš Argolidės polio Troidzeno. Priklausė dorėnų 6 polių konfederacijai (heksapoliui). 5 a. pr. Kr. viduryje Halikarnaso etninė gyventojų sudėtis buvo mišri; vyravo jonėnų dialektas ir raštas. Nuo maždaug 560 pr. Kr. Halikarnasas priklausė Lidijai, nuo 546 pr. Kr. – Persijai. 468 pr. Kr. tapo Delo sąjungos nariu, 412 pr. Kr. – Atėnų karo laivyno uostu. Nuo 390 pr. Kr. priklausė Persijos Karijos satrapijai. Valdant satrapui Mausolui Halikarnasas 370 pr. Kr. tapo satrapijos sostine ir suklestėjo. 334 pr. Kr. jį užėmė Aleksandras Makedonietis; po jo mirties Halikarnasas 311 atiteko Antigonui I Vienaakiui, jam 301 pr. Kr. žuvus Ipso mūšyje – Lisimachui. 280–197 pr. Kr. priklausė Ptolemajų dinastijos valdomam Egiptui. 129 pr. Kr. prijungtas prie romėnų Azijos provincijos.
Halikarnaso amfiteatro griuvėsiai
Apie 1300 Halikarnasą užkariavo turkai ir pavadino Bodrumu. 1402–1523 valdė joanitai (1309–1530 Rodo riteriai), kurie čia pastatydino Šv. Petro pilį. Nuo 19 a. miestą tiria archeologai.
Halikarnase gimė Herodotas ir Dionisijas Halikarnasietis.
879
Architektūra
Pastatytas pagal Hipodamo planą. Išliko miesto sienos vartų griuvėsiai, amfiteatras (abu 4 a. pr. Kr.). Vienas iš Septynių pasaulio stebuklų – Halikarnaso mauzoliejus (4 a. pr. Kr., architektai Pitėjas ir Satyras, vyriausiasis skulptorius Skopas; sugriautas 14 a. per žemės drebėjimą), pastatydintas satrapui Mausolui jo sesers ir žmonos Artemisijos. Kapavietė buvo pakelta ant aukšto kvadratinio podiumo ir apsupta 36 jonėniškojo orderio kolonų, laikančių laiptuotą piramidinį stogą, kurį užbaigė 4 žirgų kinkinys su Mausolo ir Artemisijos statulomis. Pastatas gausiai puoštas skulptūromis ir reljefais (saugoma Britų muziejuje Londone). Mauzoliejaus liekanos panaudotos Šv. Petro pilies statybai (apie 15 a.).
graikų ir amazonių kova (Halikarnaso mauzoliejaus frizo dalis, 4 a. pr. Kr., Britų muziejus Londone)
2972
-Bodrum