Kobeckáitė Halina 1939 12 20Trakai, lietuvių diplomatė, vertėja, žurnalistė. S. Kobecko duktė, K. Firkavičiūtės motina. Dr. (hum. m.; filos. m. kandidatė 1972).
Išsilavinimas ir veikla
Halina Kobeckaitė
1962 Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1962–63 Taškento universitete studijavo uzbekų filologiją. 1964–67 Kauno medicinos institute dėstė estetiką. 1967–70 Maskvos universiteto aspirantė. 1971–89 dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute; docentė (1976). 1988–90 Sąjūdžio Seimo, Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narė. 1988–94 Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė. 1989–94 Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinė direktorė. 1993–94 Lietuvos–Turkijos draugijos prezidentė. 1994–97 nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Estijoje, 1997–2004 – Turkijoje, nuo 2001 – t. p. Azerbaidžanui ir Uzbekijai. 2004–07 Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja. 2007–11 ambasadorė Suomijoje.
Vertimai
Verčia iš tiurkų, lenkų ir rusų kalbų. Išvertė azerbaidžaniečių (Anaro, Ilyaso Əfəndiyevo, Mehdi Hüseyno, Magsudo Ibrahimbəkovo, Yusifo Səmədoǧlu, Elçino Hüseynbәylio Pilkojo asilo laiškai 2017), kazachų (Anuaro Alimžanovo, Abdizhamilio Nurpeisovo), turkmėnų (Tirkišo Džumageldijevo), uzbekų (Saido Achmado Horizontas 1980, Chamido Guliamo Nemirtingumas 1984, O. Jakubovo, P. Kadyrovo, Auezovo Muchtaro, Timuro Pulatovo, Uʼlmaso Umarbekovo Žalioji žvaigždė 1975), turkų (R. N. Güntekino Čiauškutė 2008), lenkų (Marios Molickos Terapinės pasakos 2007, Tomaszo Orlowskio Diplomatinis protokolas 2013) romanų, apysakų ir kitų prozos kūrinių. Į karaimų kalbą išvertė A. de Saint‑Exupéry Mažasis princas (su K. Firkavičiūte, 2018).
Knygos
Parašė knygas Lietuvos karaimai (1997), Trumpa apybraiža apie karaimus Lietuvoje (Kratkij očerk o karaimach v Litve 2011), Karaimai Lietuvoje (Karaims in Lithuania 2020), Karaimų istorijos pėdomis (2022), straipsnių literatūros vertimų, estetikos, kultūros teorijos, karaimų istorijos klausimais, sudarė rinkinius Menas ir estetinis auklėjimas (1989), Hadži Seraja Chanas Šapšalas pasišventęs tautai ir mokslui (2011), S. Firkovičiaus poezijos rinktinę Bir kiuń ėdi... = Buvo tokia diena (2015). Parengė pokalbių knygas Lietuvių–karaimų–rusų pasikalbėjimai ir Lenkų–karaimų–lietuvių pasikalbėjimai (Rozmówki polsko–karaimsko–litewskie (abi 2011).
Apdovanojimai
Uzbekijos rašytojų sąjungos premija ir medalis už uzbekų literatūros vertimus (1986), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1997), Estijos Marijos žemės kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžius (2003), Turkijos Sevda Cenap And Muzik Vakfı fondo sidabro medalis už Lietuvos ir Turkijos kultūrų bendradarbiavimo skatinimą (2003, Turkija), Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos medalis Už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje (2004), tarptautinis Qobustan apdovanojimas už tiurkų kultūros sklaidą pasaulyje (2007, Azerbaidžanas), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos garbės ženklas Nešk savo šviesą ir tikėk (2014). Trakų garbės pilietė (2016).