halitas

haltas (gr. hals – druska), chloridų klasės mineralas NaCl. Kristalai kubinės singonijos, dažniausiai įvairaus dydžio, tarpusavyje suaugę į masyvius agregatus, kartais sudaro drūzas. Bespalvis, baltas; su molio priemaiša būna pilkas, su geležies oksidų ar hidroksidų priemaišomis – gelsvas ar rausvas. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo. Kietumas 2. Tankis 2100–2200 kg/m³. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas. Trapus. Lengvai tirpsta vandenyje, sūrus. Dažniausiai kristalizuojasi iš druskėjančių baseinų vandens, t. p. ugnikalnių kraterių sienelių paviršiuje, lavos plyšiuose. Pagrindinis akmens druskos klodų mineralas. Dažniausiai randamas kartu su kitomis mineralinėmis druskomis (silvinu, karnalitu, gipsu). Halito telkinių randama Austrijoje (Salzkammrgut), Irane, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Jutos, Kalifornijos valstijos), Lenkijoje (Bochnia, Veličkos druskos kasykla), Kazachijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Vokietijoje (Žemutinė Saksonija).

halito kristalai (Eltono ežero pakrantė, Rusija)

Lietuvoje

Lietuvoje halito rasta viršutinio permo skyriaus Priegliaus svitoje, Usėnų akmens druskos telkinyje (Šilutės rajono savivaldybės teritorija); halito kristalai sudaro 85–98 % akmens druskos klodo (slūgso apie 0,5 km gylyje). Neeksploatuojamas (Lietuvos neeksploatuojamos naudingosios iškasenos).

2961

2271