haliucinacijos
haliucinãcijos (lot. hal(l)ucinatio – kliedesys), patologinis suvokimo sutrikimas – be realaus dirgiklio tariamai juntami nesami objektai. Haliucinacijos suvokiamos kaip realybė, todėl ligonis negali jų kritiškai vertinti. Dažniausiai būna nemalonios, bauginančios (ligonis jaudinasi, ginasi nuo tariamų priešų). Gali būti vadinamosios tikrosios haliucinacijos (ryškios, vaizdžios, įtikinamos, nesami objektai suvokiami kaip esantys ligonio išorėje, pvz., kambaryje, už lango, lauke) ir pseudohaliucinacijos (neryškios, nesami ojektai suvokiami kaip esantys ligonio viduje, dažniausiai galvoje, pvz., skamba balsai). Haliucinacijos būna paprastosios ir sudėtingosios. Skiriamos regos, klausos, uoslės ir skonio, lytėjimo, arba taktilinės, vidurių, arba viceralinės, bendrojo (kūno) jutimo haliucinacijos. Per regos haliucinacijas ligonis mato šviesos srautus, dūmus, liepsnas (paprastosios haliucinacijos) arba žmones, gyvūnus, keistas būtybes (sudėtingosios haliucinacijos). Tokios haliucinacijos apimtas ligonis kartais regi už fiziologinio regos lauko ribų (pvz., mato žmogų už savo nugaros arba savo antrininką). Per klausos haliucinacijas ligonis girdi garsus, balsus. Jos būna paprastosios (ūžesiai, šūviai, griaustinis, traškesys, gaudimas) ir sudėtingosios (girdėti žodžiai, sakiniai, pokalbiai). Pagal tai, kas ir kaip ligoniui sakoma, klausos haliucinacijos gali būti įsakomosios (jam liepiama, pvz., nusižudyti arba nužudyti), pranašaujamosios (kalbama apie ateitį), komentuojamosios (aptariamas jo elgesys, mintys), konstatuojamosios (pasakoma, ką jis veikia), grasinamosios (grasinama nužudyti) ir kontrastuojamosios (ligonis girdi dvi grupes balsų – kartais vieną iš kairės, kitą iš dešinės – su skirtingomis nuomonėmis). Per uoslės ir skonio haliucinacijas ligonis užuodžia parako, degėsių, pūvančios mėsos, nuodų, rečiau nepažįstamą ar kokį malonų, pvz., kvepalų, kvapą. Apimtas tokios haliucinacijos ligonis neretai atsisako valgyti. Per lytėjimo haliucinacijas ligonis jaučia prisilietimą, čiupinėjimą, kandžiojimą, braižymą, deginimą arba šaltį. Per vidurių haliucinacijas ligonis jaučia vidaus organuose (pvz., plaučiuose, skrandyje, širdyje, žarnyne) įvairius daiktus arba gyvūnus, per bendrojo (kūno) jutimo haliucinacijas jaučia, pvz., kad jo smegenys perpjautos, žarnynas sutrūkęs, su juo lytiškai santykiaujama. Haliucinacijos kyla sergant šizofrenija, Alzheimerio liga, psichozėmis, epilepsija, infekcinėmis ligomis, apsinuodijus vaistais arba narkotikais, t. p. po sunkių dvasinių sukrėtimų, nervinio išsekimo ir kita. Gydant svarbu nustatyti haliucinacijas sukėlusią priežastį.
2271