haliucinogènai (haliucinacijos + gr. genos – kilmė), psichotropinės (psichiką veikiančios) medžiagos. Sukelia iškreiptą centrinės nervų sistemos reakciją į aplinką ir jos suvokimą, nuotaikos svyravimus, mąstymo pokyčius, neįprastus pojūčius. Nuo haliucinogenų laikinai gali kilti iliuzijų ir vizijų, sutrikti įvairūs jutimai (spalvų, garsų, lytėjimo), laiko, erdvės, kūno matmenų suvokimas. Dažnai haliucinogenai didina arterinį kraujospūdį, išplečia vyzdžius. Dar vadinami psichotomimetikais, arba psichotogenikais, nes jų sukeliami reiškiniai dažnai panašūs į psichozę. Beveik visi (išskyrus kanapių ir šalavijų veikliąsias medžiagas) haliucinogenai yra alkaloidai, savo chemine sudėtimi panašūs į žmogaus organizmo nervinį impulsą perduodančias medžiagas (pvz., serotoniną), todėl stiprina šių medžiagų veikimą arba stimuliuoja jų receptorius. Pagal veikimo stiprumą, būdą, cheminę sudėtį haliucinogenai skirstomi į kelias grupes. Psichedelikams priskiriami triptaminai (pvz., sintetiniai haliucinogenai dimetiltriptaminas – DMT, dipropiltriptaminas – DPT, natūralūs haliucinogenai bufoteninas, nedideliais kiekiais randamas rupūžių odoje, raudonojoje musmirėje, bananų žievėje), psilocibinas (randamas grybuose Psilocybe mexicana, Stropharia cubensis ir kita), lizergamidai (sintetinis d‑lizergo rūgšties dietilamidas – LSD, natūralus erginas – LSA, randamas pelėvirkštinių sukučių Rivea corymbosa bei Ipomoea violacea sėklose, kai kuriuose grybuose), fenetilaminai (meskalinas, Lophophora williamsii ir kitų kaktusų aktyvioji medžiaga), pakaitiniai amfetaminai. Jų mažos dozės sukelia deformuotų, plaukiančių paviršių, aštrių detalių vaizdą, spalvinius jutimus, didelės dozės – laiko, erdvės, lytėjimo suvokimo pokyčius. Psichedelikams būdinga greitas pripratimas, fiziologinė bei kryžminė tolerancija. Empatogenai, arba entaktogenai (ekstazis), stimuliuoja didelių serotonino dozių išsiskyrimą smegenyse, sukelia pakilią nuotaiką, energijos antplūdį, minčių aiškumą, malonius lytėjimo pojūčius, dėl didelių dozių galima netekti skysčių, išsekti. Ilgalaikis nuolatinis vartojimas sukelia smegenų struktūrinius pokyčius, silpnėja atmintis. Disocijuojančiosios medžiagos (šalavijo veiklioji medžiaga salvinorinas A, azoto oksidas, dekstrometorfanas) gali sukelti trumpalaikę transo būseną, iškreipti garsus, didelės dozės – haliucinacijas būnant tamsioje patalpoje ar užsimerkus. Delyrikai, arba kliedesį sukeliančios medžiagos (cholinoblokatoriai atropinas ir skopolaminas), kartais vadinami tikraisiais haliucinogenais, nes sukelia haliucinacijas – matomi tikroviški vaizdai, objektai, žmonės, girdimi balsai, garsai, kurių aplink nėra. Dėl stipraus šalutinio poveikio svaiginimuisi vartojami retai. Antihistamininių vaistų (pvz., difenhidramino, arba dimedrolio) didelės dozės, ypač vartojamos su alkoholiu, taip pat turi haliucinogeninį poveikį, bet juos vartojant kyla didelis apsinuodijimo ar net mirties pavojus. Kanabinoidai (tetrahidrokanabinolis – THC, kanapių veiklioji psichoaktyvi medžiaga), randami kanapių lapuose ir pumpuruose. Vartojami per virškinamąjį traktą (dedama į maisto produktus) arba kvėpavimo takus (rūkant, inhaliuojant). Iš kanapių lapų ir pumpurų gaminana marihuana, iš dervų gaunamas hašišas. THC naudojamas kai kurių vaistų gamybai. Kiti haliucinogenai (muscimolis, miristicinas ir kiti) pasižymi itin silpnu arba abejotinu poveikiu. Lietuvoje už nelegalią haliucinogenų gamybą ir platinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
584