Halle (Hãlė), Halle an der Saale (Hãlė prie Zãlės), miestas Vokietijoje, Saksonijos‑Anhalto žemėje, abipus Saalės upės.
Turgaus aikštės Hallėje panorama; priekyje – Raudonasis bokštas
238 100 gyventojų (2021); su Leipcigu sudaro aglomeraciją.
Prekybinis upių uostas. Didelė krovinių perkrovos geležinkelio stotis; į Hallę sueina geležinkeliai iš Vroclavo (Lenkija), Magdeburgo, Berlyno, Leipcigo, Frankfurto prie Maino, Hannoverio. Automobilių magistralė į Leipcigą; netoli Hallės (į rytus nuo miesto) eina Berlyno–Miuncheno automobilių magistralė.
Geležinkelio riedmenų (vagonų), mašinų (kompresorių, šaldymo technikos), siurblių (pramonės, kasybos, laivų statybos) gamyba, chemijos (perdirbamos prie Hallės kasamos rusvosios anglys, akmens ir kalio druska), elektronikos, maisto (cukraus, alaus) pramonė. Kurortas (mineralinės versmės). Turizmas.
Hallės‑Wittenbergo universitetas. Aukštoji pramonės dizaino mokykla, aukštoji evangelikų bažnytinės muzikos mokykla. Vokietijos gamtininkų akademija Leopoldina (įkurta 1652; su biblioteka). Mokslinio tyrimo institutai. Universiteto, Saksonijos‑Anhalto žemės bibliotekos. Krašto priešistorės, archeologijos, istorijos muziejai, Geiseltalio muziejus (apie 30 000 eksponatų iš Geiseltalio atodangos netoli Merseburgo), druskos viryklų muziejus. Meno galerija. Kompozitoriaus G. F. Händelio (jis gimė Hallėje 1685) namas muziejus; kasmetinis G. F. Händelio muzikos festivalis. Tarptautinis džiazo festivalis. Teatras. Botanikos ir zoologijos sodai.
2271
Architektūra
Sakraliniai pastatai: gotikinė katedra (pradėta apie 1280, 1523 perstatyta vėlyvosios gotikos stiliumi), vėlyvosios gotikos Šv. Mauricijaus (1388–1511, pagal architekto K. von Einbecko projektą) ir Dievo Motinos (1537, išliko buvusių romaninių bažnyčių bokštai, viduje – puošnus vėlyvosios gotikos šoninis altorius, 1529) bažnyčios, Visų Šventųjų koplyčia (1538). Vėlyvosios gotikos Raudonasis bokštas (1418–1509). Pilys: Giebichenstein (minima 961, 1636 iš dalies sugriauta) su Žemutinės pilies pastatu (15 a., 1921 pritaikytas Meno ir amatų mokyklai, architektas P. Thierschas), vėlyvosios gotikos Moritzo (1517, 1637 sugriauta, 1913 atstatyti rytų ir pietų fligeliai). Renesansinė vyskupų rezidencija, vadinamoji Naujoji rezidencija (pradėta 1529, architektas A. Günteris; dabar Geiseltalio muziejus), 16 a. gyvenamieji namai, vėlyvojo klasicizmo universiteto pastatas (1834), jugendo stiliaus gyvenamasis ir prekybos namas (1898), biuro pastatas Forsterhof (1922, architektai A. Gellhornas, M. Knauthe). Po 1920 Hallėje pastatyta naujų gyvenamųjų kvartalų (Lutherplatz, 1929, Gardenstadt Gesundbrunnen, 1931).
2271
Istorija
Hallės gyvenvietė kūrėsi prie 9 a. pradžioje Karolio Didžiojo pastatytos pilies; jos įkūrimui ir plėtrai didelę įtaką turėjo šalia esantys druskos telkiniai. 968 padovanota Magdeburgo arkivyskupui. Miesto (Magdeburgo) teisės nuo 13 a. pradžios. 13 a.–17 a. viduryje priklausė Hanzos sąjungai. 15–16 a. patyrė ekonominį nuosmukį. 17 a. pabaigoje suklestėjo; mieste įsikūrę hugenotai išplėtojo audininkystę. Nuo 1680 priklausė Brandenburgui. 1694 įkurtas universitetas; jame 1727–40 veikė Hallės lietuvių kalbos seminaras evangelikų liuteronų parapijų kunigams ir mokytojams. Hallės spaustuvėse 1729–1932 išleistos 22 knygos lietuvių kalba; žymiausias leidėjas – Cansteino biblijų įstaiga. 1806–14 priklausė Napoleono I iniciatyva sukurtai Vestfalijos karalystei, nuo 1815 – vėl Prūsijai. 19 a. antroje pusėje pradėjo plėtotis chemijos ir kitos pramonės šakos. 1949–90 priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai. Hallės vakarinė dalis Halle‑Neustadtas (Saalės kairiajame krante) 1964–90 buvo savarankiškas miestas.
2271