Halley kometa (1986)
E. E. Barnardo daryta Halley kometos nuotrauka (1910)
Halley kometa (Hãlio kometà), 1P, žinomiausia periodinė kometa (periodas 76 metai). Paskutinį kartą priartėjo prie Saulės ir buvo matoma plika akimi 1986 žiemą–pavasarį. Halley kometa skrieja labai ištęsta (ekscentricitetas 0,967) elipsine orbita (didysis pusašis 17,8 au), 162° kampu pasvirusia į ekliptikos plokštumą. 1986 02 09 praskriejo perihelį 0,32 au atstumu nuo Saulės ir 1986 04 11 priartėjo prie Žemės 0,42 au atstumu. Kovo viduryje buvo matoma didžiausia (apie 15°) kometos uodega. 1986 pasirodžiusią Halley kometą tyrė net 5 erdvėlaiviai (iš jų 2 SSRS Vega 1 ir Vega 2), arčiausiai jos (600 km atstumu) praskriejo ir padarė detalias nuotraukas Europos kosmoso agentūros erdvėlaivis Giotto. Halley kometos branduolio dydis 16 × 8 × 8 km, jis labai tamsus, nes atspindi tik apie 3 % šviesos (albedas 0,03).
Paskutinės Halley kometos nuotraukos gautos 2003 03 08 teleskopu VLT Europos pietinėje observatorijoje, kai kometa buvo 27,26 au nuotoliu nuo Žemės. 2061 vėl priartės prie Saulės. Su Halley kometa siejami du meteorų srautai: η akvaridai (gegužės 4–5 d.) ir orionidai (spalio 20–21 d.).
Pirmą kartą Halley kometa stebėta 240 prieš Kristų. Jos pasirodymą 1758 numatė E. Halley (1705), 1758 12 25 atrado Johannas Georgas Palitzschas (Vokietija).
110