halogenidai

halogendai, halogenų junginiai su elektriškai neigiamesniais už juos cheminiais elementais. Tai bromidai, chloridai, fluoridai, jodidai, mišrieji halogenidai, pvz., SClF₅, tarphalogeniniai junginiai, pvz., ClF, kompleksiniai junginiai, kurių ligandas yra halogeno atomas, pvz., K₂[SnCl]₆, ir halogeno atomą turintys organiniai junginiai, pvz., CCl₄. Metalų halogenidai – druskos (joniniai junginiai), dauguma jų tirpdami vandenyje visiškai disocijuoja į jonus. Vandenyje blogai tirpsta tik sidabro, vario, gyvsidabrio ir švino halogenidai; šia savybe naudojamasi halogenidų jonams nustatyti tirpale (iškrinta netirpios sidabro halogenidų nuosėdos AgNO₃ + KBr → AgBr↓ + KNO₃). Šarminių metalų ir šarminių žemių metalų halogenidų tirpalai yra neutralūs, kitų – rūgštūs (dėl hidrolizės). Fluoridų cheminės savybės gerokai skiriasi nuo kitų halogenidų savybių: šarminių metalų fluoridai yra labai higroskopiški, lengvai sudaro rūgščiąsias druskas, nemetalų fluoridai (jie dujiniai arba skysti) – būdingi kovalentiniai junginiai. Sidabro halogenidų savybe šviesoje skilti į jį sudarančius elementus (2AgBr → 2Ag + Br₂) naudojamasi fotografinių medžiagų gamyboje. Gamtoje halogenidai randami mineralų pavidalo. Gaunami sąveikaujant elementams, vykstant mainų reakcijoms. Halogenidai naudojami halogenams, šarminiams metalams, šarminių žemių metalams gauti, retųjų ir kai kurių spalvotųjų metalų metalurgijoje, cheminėje analizėje, fotografinių medžiagų, trąšų gamyboje.