haloterãpija (halo… + terapija), gydymas pagal akmens druskos kasyklų modelį sukurtu valdomu mikroklimatu. Viena iš kompleksinės reabilitacijos sergančiųjų plaučių ir odos ligomis procedūrų. Druskos gydyklose įrengtų halokamerų sienos, lubos, grindys padengtos NaCl sluoksniu. Per specialias angas į patalpą pučiamas sausas druskos aerozolis, patalpoje palaikoma pastovus drėgnis (45–55 %) ir temperatūra (18–23 °C). Sausas druskos aerozolis pasižymi priešuždegiminiu, mukolitiniu veikimu, bakteriocidiškai veikia kvėpavimo takų ir odos mikroflorą. Haloterapija taikoma sergantiesiems bronchine astma, lėtiniu bronchitu, bronchektazine liga, sinusitu, faringitu, tonzilitu, žvyneline, atopiniu dermatitu, riebiąja seborėja ir kitomis ligomis. Viena iš pirmųjų halokamerų Lietuvoje 1990 įrengta Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Haloterapija taikoma daugelyje reabilitacijos centrų.
druskos kambarys
1283