Hamadan (Hamadān, Hamadãnas), miestas Irano vakaruose, į pietvakarius nuo Teherano; ostano centras.
554 400 gyventojų (2016). Hamadanas įsikūręs Zagroso kalnuose, apie 1880 m aukštyje. Plentai į Teheraną, Bachtaraną. Oro uostas. Tekstilės, chemijos, odos, maisto (tabako) pramonė. Vienas didžiausių Irano kilimų audimo centrų. Dailieji amatai (vario, odos dirbinių gamyba). Universitetas (įkurtas 1973). Vilnamedžių, vynmedžių, vaismedžių auginimo regiono prekybos centras.
2271
Architektūra
Hamadano simbolis – persų laikotarpio akmeninė liūto skulptūra. Kvadratinio plano Alavianų šeimos mauzoliejus (apie 12 a.), puoštas ornamentiniu stiuko dekoru. Kiti mauzoliejai: karalienės Esteros ir jos dėdės Mordechajo (13 a.), Avicenos (1954), Baba Taher Orjano (1970). Į vakarus nuo Hamadano – Darėjo I laikų olų įrašai Alvando kalne. Mahometo palikuonių kapai (13–16 amžius).
2271
Istorija
Manoma, kad miestas buvo įkurtas pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų (asirai jį vadino Bit Dajukiu, medai – Hangmatana arba Agbatana, graikai – Ekbatana). Nuo 7 a. pr. Kr. antros pusės viena Medijos valstybės sostinių. Valdant Achaimenidams (559–330 pr. Kr.) Persijos imperijai priklausančios Medijos provincijos administracinis centras, valdovų vasaros rezidencija. 328 pr. Kr. Ekbataną užėmė Aleksandras Makedonietis. Nuo 147 pr. Kr. priklausė Partų karalystei, vėliau Persijai, nuo 642 arabų Kalifatui; buvo svarbus prekybos centras. Per 1136 maro epidemiją mirė dauguma gyventojų. Nuo 12 a. antros pusės Seldžiukų valstybės sostinė. 1221 ir 1224 užimtas ir nuniokotas mongolų. Nuo 1503 priklausė Sefevidų valstybei, 1724–32 Osmanų imperijai, vėliau vėl Persijai (nuo 1935 Iranas). Labai apgriautas per Irako–Irano karą (1980–88).
2271
-Ekbatana