Hamangios kultūra (Hamándžios kultūrà), neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 5500–4700 pr. Kr. Balkanų šiaurinėje dalyje. Pavadinta pagal 1953 atrastą Baia Hamangios (Rumunija) gyvenvietę prie Goloviţos ežero. Ši kultūra susiklostė Dobrudžoje veikiama Vinčos kultūros, Dudeşti kultūros ir Karanovo kultūros, vėliau paplito dabartinėje Rumunijoje ir Šiaurės rytų Bulgarijoje. Skiriama pagal gyvenvietes ir kapinynus. Žmonės gyveno olose ir gyvenvietėse, įkurtose derlingose Dunojaus deltos žemėse ir Juodosios jūros pakrantėse, ežero ir upių krantų terasose; svarbiausios – Ceamurlia de Josas, Medgidia, Târguşoras, Constanţa, Durankulakas. Statėsi pusiau žemines ir stačiakampius pastatus.
Hamangios kultūros moters statulėlė iš Hamangios gyvenvietės (terakota, 12 cm)
Hamangios kultūros gyventojai vertėsi žemdirbyste, naudojo smulkius titnaginius įrankius (mikrolitai). Kapinynai (Cernavodă, Durankulakas) dideli; Cernavodės kapinyne rasta daugiau kaip 500 kapų. Keramika puošta taškelių ornamentu. Šiai kultūrai būdingos molinės antropomorfinės (daugiausia moters) statulėlės. Hamangios kultūros bendruomenę asimiliavus Boiano kultūros bendruomenei, tarp Juodosios jūros ir Dunojaus susiklostė Gumelniţos kultūra.