Hamar (Hãmaras), miestas Norvegijos pietryčiuose, į šiaurę nuo Oslo, Mjøsos ežero rytiniame krante; Innlandeto fiulkės centras (kartu su Lillehammeriu).
Hamaro olimpinė halė (Vikingskipet); 2016 nuotrauka
28 400 gyventojų (2020). Per Hamarą eina Oslo–Trondheimo geležinkelis ir plentas. Mašinų gamyba, statybinių medžiagų, popieriaus, odos, siuvimo, maisto pramonė. Turizmas. Žiemos sportas. Norvegijos regioninis valstybės archyvas. Folkloro, geležinkelių muziejai. Hedmarko skansenas; jame – vėlyvosios gotikos katedros (12 a. antra pusė) ir vyskupų rūmų griuvėsiai (abu statiniai sugriauti švedų 1567). Katedra (1866). Hamaro olimpinė halė (Vikingskipet, Vikingų laivas, pastatyta 1992; joje 1994 vyko Lillehammerio žiemos olimpinių žaidynių greitojo čiuožimo varžybos), CC Amfi arena (pastatyta 1992; vyko olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo varžybos).
Istorija
aRašytiniuose šaltiniuose Hamaro vietovės vardas pirmąkart paminėtas 1066. Miestą 1152 įkūrė popiežiaus legatas Skandinavijoje Nicholas Breakspearas. 1152–1537 – katalikų vyskupo rezidencija. 1567 Hamaras buvo sugriautas švedų. Atstatytas 1848, miesto teises gavo 1849. Nuo 1864 – liuteronų vyskupo rezidencija. Per II pasaulinį karą į rytus nuo Hamaro, netoli Elverumo, kurį laiką rezidavo Norvegijos karalius ir parlamentas. Iki 2020 buvo Hedmarko fiulkės centras (2020 Hedmarko ir Opplandʼo fiulkės sujungtos į Innlandeto).