Hámburgas (Hamburg), miestas Vokietijos šiaurėje, abipus Elbės žemupio, apie 110 km nuo jos žiočių. Su Neuwerko, Scharhörno ir Nigehörno salomis (ties Elbės žiotimis) sudaro administracinį vienetą – federacinę žemę.
Hamburgo uostas
1,85 mln. gyventojų (2021); antrasis (po Berlyno) pagal gyventojų skaičių Vokietijos miestas. Hamburgo aglomeracijoje (jai priklauso Wedelio, Pinnebergo, Norderstedto, Ahrensburgo, Reinbeko miestai, esantys už federacinės žemės ribų) apie 2,9 mln. gyventojų (2021). Per Hamburgą teka Alsterio ir Billės upės (Elbės intakai). Miesto teritorijoje yra 2 ežerai: Binnenalsteris ir Aussenalsteris. Senamiestyje daug kanalų. Hamburge yra daugiau kaip 2300 tiltų. Po Elbės upe – tuneliai.
Hamburgas – didžiausias Vokietijos jūrų uostas (užima 89 km2 teritoriją). Jo krovinių apyvarta 136,5 mln. tonų (2017), iš jų daugiau kaip pusė perkraunama konteineriais (Hamburgas – vienas didžiausių konteinerių perkrovos uostų Europoje). Per Hamburgo uostą daugiausia įvežama nafta ir kitos žaliavos, maisto produktai (daugiausia arbata, kava, bananai), išvežama naftos produktai, mašinos ir pramonės įranga, transporto priemonės, chemijos pramonės produkcija. Upių uostas (kanalų sistema jungia jį su svarbiausiais Vokietijos vidaus vandens keliais – Vidurio Vokietijos kanalu, Weserio, Reino upėmis). Per Hamburgą eina geležinkeliai ir automobilių keliai, jungiantys Vokietijos šiaurinę dalį su pietine dalimi. Didžiausia Europoje konteinerių, gabenamų geležinkeliais, perkrovimo stotis. Tarptautinis oro uostas (17,3 mln. keleivių, 2019). Miesto geležinkelis, metropolitenas. Pramonės svarbiausios šakos: elektrotechnikos, informacinių technologijų, biotechnologijų pramonė, mašinų, medicinos technikos gamyba, laivų statyba (didžiausia statykla priklauso Thysseno koncernui), naftos perdirbimas, spalvotoji metalurgija (aliuminio, vario lydymas), transporto priemonių (tarp jų – keleivinių lėktuvų) surinkimas, chemijos (gumos, kosmetikos) ir naftos chemijos, maisto (malimo, pieno, aliejaus, ryžių valymo, šokolado, tabako, kavos, kakavos, mėsos), poligrafijos, optikos, tekstilės pramonė. Prekybos, laivybos, draudimo bendrovių, reklamos agentūrų, Vokietijos ir užsienio bankų būstinės. Prekybos rūmai. Vertybinių popierių, draudimo, dvi prekių biržos. Tarptautinės (daugiausia laivų statybos, jų įrangos) mugės ir parodos; daržovių, mėsos, žuvų, vaisių, gėlių mugės. Kongresų centras. Kino, garso įrašų studijos, madų namai. Turizmas.
Hamburgo universitetas, taikomųjų mokslų, technikos, ekonomikos ir politikos, Bundesvero universitetai, vaizduojamojo meno, muzikos ir teatro, evangelikų specialioji, teisės ir kitos aukštosios mokyklos. Daug mokslinio tyrimo institutų, tarp jų nacionalinis tyrimų centras DESY (Deutsche Elektronen-Synchrotron), Vokietijos užjūrio institutas, tropinių ligų, hidrografijos institutai. Jūrų ūkio archyvas. Astronomijos observatorija, planetariumas. Daug bibliotekų (tarp jų – Hamburgo žemės, universiteto), muziejų (žymiausias – Meno, įkurtas 1850; meno ir amatų, etnografijos, Hamburgo istorijos ir kiti). Hamburgo valstybinė opera, dramos teatras, Elbės filharmonija. Zoologijos sodas (vienas didžiausių ir seniausių Europoje), botanikos sodas.