Hámburgo istòrija
Išaugo prie apie 825 pastatytos Hammaburgo pilies. Nuo 834 arkivyskupijos ir krikščionybės skleidimo centras. 9–11 a. devynis kartus sudegintas vikingų, slavų. 12 a. tapo nuolat augančiu prekybos centru, nuo 13 a. – vienu svarbiausių (po Liubeko) Hanzos sąjungos miestų, Flandrijos–Rusios prekybos tarpininku. 1216 buvo apie 1500 gyventojų, vidurinių amžių pabaigoje apie 14 000. 1459 mirus paskutiniam Holšteino kunigaikščiui formaliai atiteko Danijos karaliui (priklausė iki 1768 Gottorpo sutarties). 1558 įkurta prekių birža, 1619 Hamburgo bankas. 17 a. Hamburge įvesta (pirmąkart Vokietijoje) jūrų prekybos draudimo sistema; miestas tapo vienu didžiausių Vokietijoje (po Kölno; turėjo 70 000 gyventojų). Ūkio plėtra skatino kultūros pažangą (1678 įkurta pirmoji Vokietijoje opera).
18 a. vienas didžiausių (po Amsterdamo) Europos uostų. Nuo 1770 laisvasis imperijos miestas. Napoleono I 1810 prijungtas prie Prancūzijos. Žlugus Napoleono I imperijai (1815) tapo laisvuoju miestu, Vokietijos sąjungos, nuo 1834 Vokietijos muitų sąjungos nariu; sparčiai plėtėsi dėl prekybos su Amerikos, Azijos, Afrikos šalimis (19 a. pabaigoje turėjo 700 000 gyventojų), tapo vienu didžiausių pasaulio uostų. Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą beveik visas Hamburgo prekybos laivynas (1466 laivai) kaip reparacija atiteko Sąjungininkams. 1937 prijungus gretimus Prūsijai priklausančius Altonos, Wandsbeko, Harburgo miestus įkurtas vadinamasis Didysis Hamburgas.
Per II pasaulinį karą subombarduota 55 % gyvenamųjų namų, 60 % uosto įrenginių, žuvo 55 000 žmonių. 1962 Hamburgas nukentėjo nuo potvynio (sugriauta senamiesčio didžioji dalis), bet ir plėtėsi (7 dešimtmetyje gyveno 1 800 000 žmonių, 10 % jų – užsieniečiai).
-Hamburgas
2271