Hámburgo kultūrà, vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 12 500–9000 pr. Kr. dabartinėje Šiaurės vakarų Vokietijos ir Šiaurės Nyderlandų teritorijoje. 1937 išskyrė A. Rustas pagal nuo 1933 tiriamą Meiendorfo (prie Hamburgo) gyvenvietę.
Žmonės (šiaurinių elnių medžiotojai), atsitraukus ledynams, apsigyveno Šiaurės vakarų Vokietijos ir gretimų teritorijų miškingose vietovėse; šios kultūros gyvenvietės – Meiendorfo, Stellmooro ir Poggenwischo, – manoma, buvo medžiotojų žiemos stovyklos. Medžiotojai statėsi apskritus (3,5–5 m skersmens) ir ovalius palapinės tipo pastatus, naudojo titnaginius dirbinius (gremžtukus, rėžtukus, strėlių antgalius, skeltis).
Hamburgo kultūrai būdingi antgaliai su įgaubta įkote. Gyvenvietėse rasta daug šiaurinių elnių ragų ir kaulų, akmeninių dirbinių, t. p. įrankių iš elnio rago. Šios kultūros genezė siejama su Madeleine’o kultūra. Hamburgo kultūros veikiama susiklostė Brommės‑Lyngby kultūra, Ahrensburgo kultūra, Maglemosės kultūra, Creswello kultūra ir fėdermeserio kultūra.